Kaip mus įtikinėja politikai: raudona W. Tomaszewskio skraistė ir klausimai dėl V. Uspaskicho sveikatos

Kurie politikai geriausiai sugebėjo rinkėjus įtikinti ateiti į rinkimus ir balsuoti už juos, politinės partijos sužinos jau sekmadienio vakarą.

Tuo metu naujienų portalas Lrytas tęsia detalią politinių partijų lyderių pasirodymų rinkimų debatuose analizę.

Viešojo kalbėjimo ir komunikacijos lektorius Igoris Vasiliauskas kviečia susipažinti, kokiais komunikacijos triukais politikai siekia pritraukti rinkėjų dėmesį ir simpatijas, kaip žaidžia emocijomis ir žiūrovų protu, o ir kokias klaidas vis dėlto daro.

Tai – antroji publikacijų ciklo dalis, kurioje, pagal naujausių „Vilmorus“ reitingų tvarką, analizuojami dar penkių politinių partijų lyderių pasirodymai. Pirmąją publikacijų ciklo dalį galite skaityti čia.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, I.Vasiliausko vertinimu, ir debatų metu neišlipa iš Seimo pirmininkės formato, nors rinkimuose dalyvauja kaip partijos lyderė.

„Partijai reikia parodyti savo išskirtinumą, ypač nuo Laisvės partijos, bet V.Čmilytė-Nielsen po ketverių metų kadencijos vis dar išlaiko tą Seimo pirmininkei būdingą pusiausvyrą.

Tai yra puiku Seimo pirmininkei, ji balansuoja visas priešpriešines jėgas ir jas telkia, bet kai esi partijos lyderis, turi būti pakankamai spalvingas ir ryškus, turi aiškiai kalti, kuo esi kitoks.

O ji vis dar yra toje valdančiojoje koalicijoje ir kaip partijos lyderė vis dar stengiasi visus susodinti prie bendro stalo“, – pastebėjo I.Vasiliauskas.

Eksperto vertinimu, debatuose V.Čmilytei-Nielsen trūksta ir greitesnės reakcijos.

„Ji pakankamai ilgai galvoja, struktūruojant mintį, o paskui ir ją reiškiant. Reikia greičiau reaguoti, kaip žaidžiant greitaisiais šachmatais.

Kai kalba, ji nežiūri į žmones – ji nueina vidiniu pokalbiu į save, praranda akių kontaktą, o akių kontaktas jai būtinas ir tam, kad pastebėtų, kokias reakcijas iššaukia, kai pasako vieną ar kitą frazę, vieną ar kitą repliką. Reikia stebėti oponentą, o ji nueina į save“, – kalbėjo ekspertas.

Tiesa, I.Vasiliauskas pagyrė liberalų lyderės aiškią sakinių struktūrą, suprantamą jos kalbą.

„Tik kartais ne vietoje įmeta tokią šypseną, kuri iš principo yra visiškai nereikalinga. Jeigu kitiems siūlyčiau įjungti emocinį vaizdinį foną, tai ji to fono turi per daug.

Ir ta šypsena kabo ir tada, kai „aš žinau, ką pasakyti, todėl šypsausi“, ir kai „nežinau, kaip čia dabar sureaguoti, ir vis tiek šypsausi“. Ji eina mažiausio pasipriešinimo keliu, kad jos nuotaikos, žinojimo ar nežinojimo aplinka nepamatytų.

Bet kartais tai atrodo keistokai – kai visą laiką vienoda veido išraiška, susidaro vaizdas, kad ji yra pritempta, jai trūksta tikrumo, gyvybingumo“, – įvertino ekspertas.

Kalbėdamas apie Regionų partijos pirmininko J.Pinskaus pasirodymą debatų metu ekspertas pastebėjo, kad vaizdas gerokai skiriasi nuo garso.

„J.Pinskus pirmiausiai užima velniškai daug erdvės debatų fizinėje aplinkoje – ir tai yra gerai. Kai vizualiai užimi daug vietos, jau atrodo, kad iš tavęs bus nemažai ir tiesos. Galiu jo negirdėti, bet aš jį matau, ir atrodo, kad iš šito žmogaus sklinda daug informacijos, ir toje informacijoje yra pakankamai argumentuota tiesa.

J.Pinskus ramiai, neskubėdamas deda argumentus, bet man norisi, kad jo argumentai būtų įgarsinti stipriau. Atsiranda koreliacijos trūkumas – matai galingą, tvirtą žmogų, praeityje greičiausiai turėjusį sportinių pasiekimų, ir nori tai išgirsti. Bet jo balsas yra pakankamai silpnas“, – pastebėjo jis.

I.Vasiliausko manymu, J.Pinskui reikėtų pasimokyti varijuoti balsu – kalbėti tai garsiau, tai tyliau, aukštesniu ir žemesniu tembrais.

„Reikia, kad būtų vientisas paveikslas, nes dabar matai, kad vienoje vietoje yra stiprios, ryškios spalvos, galingi potėpiai, o kitur lengvi, lengvi pustoniai, į kuriuos dar reikia įsiklausyti, kad išgirstum.

Jis turi nuimti kalbos monotoniškumą. Jis nėra kunigas, jis nėra psichoterapeutas – jam nereikia raminti tautos. Jis yra partijos lyderis, ir kaip tik turi parodyti, kad žino, kur eina, kur veda, kad turi politinės patirties.

Lyderis turi būti tvirtas visomis prasmėmis – kai yra krizė, lyderis turi būti matomas ir girdimas, o tada atsiranda veiksmas“, – kalbėjo I.Vasiliauskas.

Tuo metu Laisvės partijos lyderės Aušrinės Armonaitės formą debatų metu I.Vasiliauskas gyrė, tačiau kliuvo jos turiniui.

„A.Armonaitės pagrindinė mintis tokia: „Žiūrėkite, chebra. Yra priežastis, kodėl mums nepasisekė padaryti, ką pažadėjome padaryti per 100 dienų – nes mūsų buvo mažai.

Tai toks brandesnio politiko vaikiškas argumentas, kad jeigu mūsų būtų daugiau, tai būtume padarę. Pagal jos logiką, bet kokia partija gali tai padaryti, jeigu turi kritinio dydžio, sprendžiamąją masę Seimo narių. Čia ne argumentas“, – įsitikinęs I.Vasiliauskas.

Tačiau A.Armonaitė debatų metu kalba aiškiai, struktūruotai ir tokia kalba, kurią supranta jos politinių paslaugų vartotojai – Laisvės partijos rinkėjai.

„Ji gali kalbėti jaunimo kalba, ji girdi jaunimą, jaunimui tai patinka. Kai reikia, ji įjungia savo šypseną. Ta šypsena gali būti ant grimasos ribos – kartais reikia jausti subtilumą – bet ji įmeta tą šypseną, atsiranda šviesus žvilgsnis, pasidaro didelės akys“, – kalbėjo ekspertas.

Visgi, eksperto manymu, žiūrovas patikės pranešėju tada, kai iš tiesų organiškai derės turinys ir forma.

„Taikos koaliciją“ į Seimą vedantis Viktoras Uspaskichas debatų metu ekspertui priminė Šaolino vienuolyno guru, kuris pasigauna garsą „um“ ir ramiai moko gyvenimo tiesų – I.Vasiliausko manymu, šiuo atveju V.Uspaskichui trūksta užsidegimo, polėkio.

„Greičiausiai jo sveikata nėra labai gera – fizinių jėgų, pastangų jis nebeturi, pakankamai silpnai fiziškai atrodo.

O turi būti užsikrovęs energetiškai, nes jeigu ruošiesi prisiimti atsakomybę, pakelti valstybę į kitą lygį, tai turi turėti pečius, jėgą, energiją ir per kalbą, per vokalizaciją, per kūno kalbą, per staigų replikų suvokimą ir minčių raišką turi parodyti, kad dar turi savyje ugnies, kad tavo akumuliatoriai dar veikia. Kad tavo baterijos pakrautos, ir tavo elektromobilis nuvažiuos tūkstantį kilometrų be tarpinės užkrovos. O čia jau to nėra. Iš tokio lėtumo matosi, kad jaučiamas nuovargis“, – pastebėjo ekspertas.

I.Vasiliauskas stebisi ir V.Uspaskicho debatų metu vartojama rusų kalba.

„Nelabai to suprantu – jau tiek metų Lietuvoje, jis tikrai gali tuos rusicizmus išmesti iš savo vartosenos. Mūsų valstybinė kalba yra lietuvių kalba, bet jis staiga įmeta tam tikrus paaiškinimus rusų kalba.

Ir tai atrodo neskaniai, turint omeny pakankamai sudėtingą ir kultūrinį, ir geopolitinį problematinį lauką. Ta rusų kalba mums kartais būna kaip raudona skraistė, į kurią mes galimai sureaguosime“, – kalbėjo jis.

Ekspertas svarstė, kad galimai rusiškos frazės prasiveržia dėl įtampos – ne dėl to, kad patys debatai jam keltų įtampą, bet galimai nespėjus ką nors pasakyti, greitai sureaguoti, ir tada pirma mintis pasakoma rusų kalba.

Savo ruožtu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) vedlys Waldemaras Tomaszewskis, eksperto manymu, iš viso netiki, kad partija gali ką nors laimėti.

I.Vasiliauskas pastebėjo, kad W.Tomaszewskis tiesiog kalba apie viską, daug žada, tačiau nieko detaliau nepaaiškina.

„Jis visada kalba apie draugystę su Baltarusija ir aš nelabai to suprantu. Atsiranda geopolitinis kontekstas, kuris mums dar didesnė raudona skraistė, net krauju paženklinta, ir jis vis tiek kalba apie tą taiką su Baltarusija.

Bet apie Baltarusiją jis kalba per socialinę problematiką – neva Vilniaus rajono gyventojai negali pas saviškius nuvažiuoti, bilietai yra velniškai brangūs ten nuvažiuoti, ir mums vis tiek reikia draugauti su A.Lukašenka.

Jis viską sumala į krūvą, ir tada girdi reikšminius žodžius „taika“ ir „Baltarusija“. Neaišku, ką V.Tomaszewskis galvoja apie kitus klausimus, nes jie yra absoliučiai užgožiami“, – kalbėjo ekspertas.

Tuo pačiu I.Vasiliauskas pastebėjo ir savitus W.Tomaszewskio gestus.

„Pakankamai dažnai atsakinėdamas į klausimą, net kai visiškai to gesto tuo metu nereikia, sudeda rankas tarsi maldoje, tarsi kalbėdamas su Dievu – delniukai suglausti ir prie krūtinės prispausti.

Tai tarsi maldos, tarsi prašymo elementas „Atleisk man, Viešpatie, nesu vertas“. Gal jis nori akcentuoti savo krikščioniškąją, tikėjimo dalį?“ – svarstė jis.