Nors šiuo metu koaliciją bandančios formuoti partijos ir taip nuo R.Žemaitaičio labiau atsižegnoja nei jį kviečia, rinkiminė aritmetika diktuoja, kad be „Nemuno aušros“ formuoti valdančiąją daugumą gali būti labai sunku.
Kol dalis politinių oponentų tiki, kad R.Žemaitaitis iš tiesų nenori eiti į valdžią vien todėl, kad bet kokia politinė atsakomybė jam būtų pražūtinga, politikos ekspertai įžvelgia taktinį politikos senbuvio žaidimą, kuriuo R.Žemaitaitis tiesiog bando užsikelti savo vertę.
Tačiau kam?
„Teisūs tie, kurie sako, jog jam užtenka įžvalgumo, kad suprastų, jog ėjimas į valdžią labai greitai apnuogintų jo vedamos politinės jėgos silpnumą ir padrikumą. Akivaizdu, kad tai nėra žmonės, kuriuos vienytų tam tikra viena politinė idėja, o labiau situaciniai kolegos“, – teigė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Kodėl, dar nesulaukęs antrojo Seimo rinkimų turo, R.Žemaitaitis atsisako to, ko taip siekė? Ypač tada, kai vartus į valdžią savotiškai pravėrė ir Prezidentūra, nurodžiusi, esą R.Žemaitaičio retorika jau keičiasi?

