Rusijos propagandinė žiniasklaida bemat pasigavo Remigijų Žemaitaitį. Internete „Vzgliad“ paskelbė straipsnį, kaip „atviras antisionistas Lietuvoje tapo politine žvaigžde“.

Išsamiai cituojami visi R.Žemaitaičio pasakymai apie žydus, įtraukiant „laisvo liežuvio“ epizodus apie Pirčiupius ir net išverčiant pažodžiui skaičiuotę apie kopėčias.

Tuščia tos rusiškos propagandos, pasakys skaitytojas. Nevisiškai taip. Rusija skleidžia informaciją ir į kitas šalis jų kalbomis.

Vienur uždrausta, kitur pasiekiama, tačiau vis tiek ji plinta.

[[ge:lrytas:lrytas:34769221]]

Abiejose Atlanto pusėse jau atsiranda straipsnių apie rinkimų į Seimą procesą. Stebimasi, kad 13 proc. Lietuvos rinkėjų palaiko antisionistines R.Žemaitaičio pažiūras.

Laukiama Seimo rinkimų antrojo turo rezultatų ir naujos koalicijos sudėties. Rengiamos naujos publikacijos, jei R.Žemaitaitis joje atsidurs. Intriguojančią temą ruošiamasi permesti į Europos Parlamentą.

Bet net jei R.Žemaitaitis bus opozicijoje, su solidžiu laimėjusių kėdes į Seimą narių skaičiumi jis neliks politinėje paraštėje. Bus didelis galvos skausmas ir Prezidentūrai, ir Seimui.

[[ge:lrytas:lrytas:34777070]][[ge:lrytas:lrytas:34742496]][[ge:lrytas:lrytas:34752091]][[ge:lrytas:lrytas:34798591]]

Vėliau nei Vokietijoje ar šiek tiek panašiai Italijoje pas mus irgi vyksta politiniai visuomeniniai procesai.

Nors kol kas Lietuvoje aktualios žemiškesnės temos. Viena jų atsispindi svarstybose apie Lietuvos galimybes apsiginti savarankiškai iki į pagalbą ateis NATO sąjungininkai.

Aljanso nariai mes jau nuo 2004 m., bet, atrodo, iki šiol neaišku, kiek laiko ir kaip, Rusijai sumanius pulti, mes ginsimės, kol į pagalbą atskubės JAV ir dar kai kas.

Organizacija „Stiprūs kartu“, vadovaujama žurnalisto E.Jakilaičio, per Lietuvos verslo forumą pristatė Lietuvos gynybinės galios tyrimą, kurį drauge su mūsiškiais karinių reikalų ekspertais atliko Vašingtone įsikūręs „New Generation Warfare“ centras. Vien pastarojo pavadinimas verčia pagarbiai susigūžti.

Tyrimas pateikė visuomenei dvi naujienas – vieną blogą, kitą gerą. Pirmoji naujiena paprasta: rusų ordos puola iš šiaurės, rytų bei pietų ir nusidangina (neaišku dėl ko apėjusios Vilnių ir apsupusios Kauną) iki Vidurio Lietuvos. Ir tuomet iš horizonto išnyra gelbėtojos kitos NATO valstybės.

Antroji naujiena optimistiškesnė: iki 2027 m., kai priešas pasuks „ant Europos“ per Lietuvos teritoriją, išleidus gynybai 10 milijardų eurų jis bus išstumtas be didelių nuostolių mūsų valstybei.

[[ge:lrytas:lrytas:34609974]]

Anot E.Jakilaičio, „per artimiausius ketverius metus skirdama papildomus dešimt milijardų eurų gynybai Lietuva gali dešimt dienų efektyviai priešintis Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų puolimui.

Per tas dešimt dienų Lietuva iš esmės neprarastų savo teritorijos, o valstybės egzistavimui neiškiltų reali grėsmė. Toks dešimties dienų laikotarpis reikalingas, kad NATO sąjungininkai galėtų priimti sprendimus...“

Gražu. Bet kas po to? Kokios, kiek laiko ir kokiomis priemonėmis tęsis kovos stojus į jas sąjungininkams? Ir kokioje teritorijoje? Kokioje situacijoje bus Vilnius ir netoli sienos su Baltarusija ir su Kaliningradu esančios kitos Lietuvos teritorijos?

Ar Vilnius netaps Bachmutu? Vuhledaru? Pastarieji miestai per aštuonerius metus buvo paversti tvirtovėmis, nes Ukraina ruošėsi karui. Vilnius anaiptol nėra tvirtovė ir neturi galimybių tokia tapti. Bet ir tai ne svarbiausia.

Jeigu prasidėtų Rusijos ir NATO karinis susidūrimas, nuo pirmųjų žingsnių jis būtų technologinis, raketinis ir pagaliau (net labai greitai) – branduolinis.

Išmintingi politikai, tokie kaip J.Bidenas, tokią grėsmę suvokia ir yra prieš leidimą Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio raketas į Rusijos teritoriją. Nepaisant vidinės partinės kovos, D.Trumpas irgi yra tos pačios pozicijos.

Susipažinus su Lietuvos gynybinės galios tyrimu kilo ir kitokio pobūdžio klausimų. Pavyzdžiui, kuo pateikti gynybiniai scenarijai skiriasi nuo esamo Krašto apsaugos ministerijoje?

Ministras L.Kasčiūnas pakomentavo gana miglotai – esą tyrėjai ignoruoja esamus NATO planus. Pažadėjo atsižvelgti į tai, kas pasakyta tyrime. Aišku, kad didesnėms investicijoms į gynybą gali tik pritarti.

Mano supratimu, „tyrimas“ iš esmės yra profesionalų ekspertų parengtas poreikis, kuris bus pateiktas centro kairės koalicijai formuojant naują biudžetą.

[[ge:lrytas:lrytas:34801788]]

O iš kokių aruodų 10 milijardų eurų pasemti? Imti pavyzdį iš Ukrainos prezidento, kurį D.Trumpas pavadino geriausiu „prekybininku“, po kiekvieno vizito į JAV parsivežančiu milijonus?

Tiesa, pastaroji V.Zelenskio kelionė pas svarbiausią sąjungininką – ne tokia sėkminga.

Nežinau, ar realiai tikėjęs stosiant NATO valstybėms į tiesioginę konfrontaciją su Rusija, V.Zelenskis galutinai įsitikino, kad tokio varianto nebus.

Ukrainos pergalės planą V.Zelenskio paskirti asmenys pristatė ir Lietuvoje. Tiesa, dokumento turinys buvo perpasakotas ir šiek tiek pakomentuotas. Panašiai kaip ir Vakaruose.

Šiuo metu Ukrainoje, karo lauke, realizuojamas pirmasis Lietuvos visuomenininkų ir garsių karo ekspertų nubraižytas „simuliacijos“ scenarijus.

Rusijos kariuomenė pamažu, aplenkdama didesnį už Vilnių Charkovą, slenka į Ukrainos gilumą.

Bet dešimt kartų didesnių investicijų nei Lietuvoje pageidaujantys „scenarijų“ kūrėjai okupacijos nesustabdo.

Buvęs Ukrainos kariuomenės vadas, dabar diplomatas V.Zalužnas jau ne užuominomis pripažįsta, kad gali tekti susitaikyti su teritorijų praradimu.

Galiu ir klysti, tačiau atrodo, kad Ukrainos valdžia vis labiau linksta apsibrėžti naują teritoriją ir siekti NATO narystės, kuri be teritorinio aiškumo neįmanoma.

Mečys Laurinkus. R. Žemaitaičio pavardė Rusijos žiniasklaidoje ir lūžis Ukrainoje