Grėsmės akivaizdoje nepasiduoti panikai padeda ir iš anksto parengtas planas

„Jei nori taikos, ruoškis karui“, – teigė romėnų karo teoretikas ir istorikas Vegecijus. Jo garsioji frazė ypač aktuali vėl tapo po to, kai kraugerė Rusija užpuolė Ukrainą. Nors Lietuvos kariuomenė pabrėžia, jog karo mūsų šalyje rytoj nebus, vis dėlto nuolat primena, kad svarbu būti jam pasirengus ir likti budriems.

Baigiantis 2022 m. vasariui Rusijos ginkluotosios pajėgos įsiveržė į taikią Ukrainą ir iki šiol ten siautėja po savęs palikdamos kruvinus pėdsakus. Didžiausios ir galingiausios pasaulio valstybės surėmė pečius padėdamos ukrainiečiams ir vis kartodamos, kad nuo Ukrainos sėkmės priklauso ir viso regiono saugumas.

Rusija ne kartą atvirai grasino ir mūsų šaliai, todėl, reaguodami į didėjantį visuomenės nerimą dėl galimo karo, Lietuvos kariuomenės atstovai vis primena turintys išsamų žvalgybinį paveikslą, kas šiuo metu vyksta prie valstybės sienų, o padėtis, anot jų, yra nepasikeitusi nuo 2022-ųjų.

„Karo šiandien nebus. Matome poreikį tai parašyti, nes į mūsų pašto dėžutę vienas po kito krenta laiškai su piliečių klausimais, taip pat karių jau kuris laikas klausinėja šeimų nariai ir draugai, jau yra pasitaikę atvejų, kad uniformuoto kario net parduotuvėje arba degalinėje paklausė: „Kada bus karas ir ką man daryti?“ – feisbuke rašė Lietuvos kariuomenės atstovai.

Nors ginkluoto įsiveržimo tiesioginės grėsmės mūsų šaliai šiuo metu nėra, patyrę kariai ir su kariuomene susiję kitų sričių specialistai atkreipia dėmesį, kaip svarbu iš anksto apmąstyti tokią galimybę ir būti jai pasirengus, kad sprendimų netektų ieškoti galvotrūkčiais.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos psichologė 45 metų Rosita Kanapeckaitė tvirtina, kad planas nenumatytiems atvejams yra būtinas: „Iš anksto žinodamas, ką darysi prasidėjus karui, jausiesi tvirčiau. Blogiausias dalykas manyti, kad karo nebus.

Mes visi dirbame, meldžiamės, mokomės ir rengiamės tam, kad tik nebūtų karo. Bet turime žinoti, ką daryti, jei jis staiga įvyktų.“

Išvykimo krepšys, kuriame su– krauti bent kelioms paroms išgyventi būtini daiktai – sezonui tinkami drabužiai, dokumentai, maisto ir vandens atsargos, kaip ir strateginis planas, ką daryti, jei šalį užpultų ginkluoti priešai, privalomi kiekvienam atsakingam piliečiui.

„Rengdami šį planą turime pagalvoti ne tik apie save, bet ir apie tuos žmones, kurie yra priklausomi nuo mūsų: vaikus, senolius, neįgaliuosius. Net apie gyvūnus, kuriuos auginame.

Svarbu apmąstyti, kur su jais susitiksime, kaip ir kur keliausime“, – teigė R.Kanapeckaitė.

Civiliai, neturintys nieko bendra su kariuomene ar sukarintomis Lietuvos organizacijomis, netikėto įsiveržimo į mūsų šalį atveju elgsis vienaip, kariškiai, Šiaulių sąjungai ar komendantūrai priklausantys asmenys – kitaip.

„Net jei priklausai tokiai organizacijai kaip Raudonasis Kryžius, karo atveju turėsi tam tikrų atsakomybių ir žinosi, kur tau prisistatyti, o ten gausi visą reikiamą informaciją ir nurodymus, ką turi daryti.

Vis dėlto net jei priklausai kuriai nors svarbiai organizacijai, kuri prisidėtų prie šalies gynybos karo atveju, ir žinai, kad ten turėsi prisistatyti, privalai ir su namiškiais iš anksto pasikalbėti apie tai, kaip būtų, jeigu būtų, nes jei būsi priverstas galvoti apie tai, kas pasirūpins tavo šunimi, negalėsi tinkamai atlikti savo pareigų“, – pažymėjo Karo akademijos psichologė.

Plano aptarimas su šeimos nariais, draugais, bendradarbiais – žmonėmis, su kuriais gyveni ir praleidi daugiausia laiko, yra vienas svarbiausių dalykų, kurį būtina padaryti. Mat staiga įvykus ekstremaliajai situacijai didelė tikimybė, kad dings ryšys, tad susisiekti su nežinia kur esančiais artimaisiais ne visada bus įmanoma.

„Žmonės turi žinoti, ką darys, kur važiuos, kur susitiks, jei staiga kas nors nutiktų, ir apmąstyti ne vieną variantą, nes nutikti gali visaip“, – sakė R.Kanapeckaitė.

Nekasdienėse ekstremaliose situacijose, tokiose kaip staiga prasidėjęs karas, neįmanoma išvengti šoko ir panikos. Vieni su tuo susidoroja greičiau, kitiems prireikia daugiau laiko. Psichologės teigimu, yra žmonių, kurie net panikuodami veikia visai gerai ir sugeba susitelkti į esminius dalykus.

Tačiau yra ir tokių, kurie tokiais atvejais nesugeba blaiviai mąstyti. Jiems turėti iš anksto parengtą planą dar svarbiau, nes jį turėdami jie elgsis taip, kaip iš anksto numatė. Tačiau svarbu ir kliautis patikimais informacijos šaltiniais – spauda, televizija, radiju, kurie realiuoju laiku pateikia naujausias žinias.

Itin tikslią informaciją visada pateikia tokios organizacijos kaip komendantūros, Šaulių sąjunga ar Raudonasis Kryžius. Karo atveju jos paprastai imasi aktyvesnės veiklos stengdamosi prisidėti prie krašto gynybos ar padėti panikos ištiktiems žmonėms.

„Jeigu tik yra galimybė, leidžia amžius ir sveikata, kiekvienam lietuviui net rekomenduočiau tapti komendantūros ar Šaulių sąjungos nariu, nes šiose organizacijose yra aiški struktūra, pateikiama konkreti informacija ir nurodymai, kas ką turi daryti kilus grėsmei.

Nevalia manyti, kad kilus karui būsi pats sau vienas ir darysi, ką nori. Kaip kariuomenėje, taip ir visuomenėje niekas po vieną nefunkcionuoja, tad turėsi prie ko nors prisidėti. Kuo daugiau žmonių žinos, ką turi daryti karo atveju, tuo visiems bus geriau.

Nereikia mokėti šaudyti, nes yra ir kitų svarbių darbų: kas nors turės rūpintis logistika, kas nors – informacija, dar kiti kad ir maistą gaminti“, – pabrėžė R.Kanapeckaitė.

Žmonės, kurie tiksliai žino, kur turėtų prisistatyti, jei šaliai kiltų grėsmė, ir ką ten veiktų, jaučiasi daug ramiau nei tie, kurie veikia nepriklausomai.

Tačiau ką daryti staiga sutikus ginkluotą priešą? Kaip susivaldyti ir nepulti į paniką, kad sau nepakenktum?

Anot Karo akademijos psichologės, tokioms situacijoms neįmanoma iš anksto pasirengti, nes pavojaus akivaizdoje žmonės elgiasi skirtingai. Jie arba sustingsta, arba bėga, arba kovoja.

„Tai normali reakcija į stresą, bet nėra galimybių iš anksto nuspėti, kaip konkretus žmogus elgtųsi vienoje ar kitoje situacijoje, nes tai priklauso nuo daugelio aplinkybių.

Kai ištinka panika, racionalus protas neveikia, nes žmogų užvaldo emocijos ir jis gali pridaryti nesąmonių. Gali iš anksto mąstyti, kaip nepasiduoti panikai, bet vis tiek niekada nežinosi, kaip iš tiesų elgsiesi apimtas streso, nes tada žmogus veikia instinktyviai“, – teigė R.Kanapeckaitė.

Būtent todėl dar svarbiau turėti iš anksto parengtą planą nenumatytoms ekstremaliosioms situacijoms, nes jis padeda išvengti emocijomis pagrįstų sprendimų.

„Svarbu suprasti, kad priešas yra neprognozuojamas ir nebūtinai ramus. Jei tai žinai, visa kita jau apmąstysi, numatysi strategiją ir būsi apgalvojęs pasitraukimo kelius“, – kalbėjo psichologė.

Nors baimindamiesi karo grėsmės nemažai lietuvių ėmė mąstyti apie ginklą, skirtą savigynai, R.Kanapeckaitė pabrėžė, kad ginklas neretai gali būti labiau pavojingas nei reikalingas.

„Turėti ginklą ir mokėti juo naudotis yra du skirtingi dalykai. Ginklas – ne žaislas, ir jei nesilaikai taisyklių jį turėdamas, nežinia, ar jis tau labiau padeda, ar trukdo“, – atkreipė dėmesį Karo akademijos psichologė.

Lietuvos kariuomenės atstovai feisbuke tvirtino, kad niekada nespėlioja ateities, tačiau visada gali išdėstyti žinomus faktus, kurie padeda įvertinti tikimybę dėl priešiškų jėgų galimo ginkluoto įsiveržimo į mūsų šalį.

„Labai supaprastinant karinės žvalgybos vertinimą, kad įvyktų puolimas prieš Lietuvą, turi būti išpildyti du kriterijai: pirma, prie sienos turi būti sutelkti pajėgumai, antra, turi būti žinomas arba numanomas priešo ketinimas juos panaudoti. Su antruoju kriterijumi gali būti kiek sudėtingiau, nes priešas visada sako „čia ne puolimas, čia pratybos“, tačiau žinant šitą jo manierą gal ne taip ir sudėtinga“, – socialiniame tinkle patikino Lietuvos kariuomenės atstovai.

Tad atsakymas į klausimą: „Ar šiandien (rytoj, poryt) Lietuvoje bus karas?“, anot jų, yra trumpas: šiandien prie Lietuvos sienų su priešiškomis valstybėmis nėra sutelkta karinė technika, antrasis kriterijus – ketinimas ją panaudoti – irgi nėra įvykdytas, todėl karo nei šiandien, nei rytoj nebus.

Per kiek laiko karinė technika prie Lietuvos sienos gali būti sutelkta? Kad būtų lengviau susiorientuoti, Lietuvos kariuomenė priminė Rusijos įsiveržimo į Ukrainą chronologiją: invazija prasidėjo 2022 m. vasarį, apie karinės technikos telkimą buvo pradėta kalbėti dar 2021 m. pavasarį, rugsėjį technika buvo perkeliama prie Ukrainos sienų prisidengiant pratybomis, o lapkritį visas Vakarų pasaulis, pasidėjęs ryškias ir aiškias prie Ukrainos sienos sutelktos rusų karinės technikos palydovines nuotraukas, identifikavo puolimo grėsmę.

„Strateginės ilgojo laikotarpio įžvalgos Lietuvos kariuomenės kompetencijai nepriklauso. Tad ar Rusija ruošiasi karui su NATO ir ar trečiasis pasaulinis karas yra ant nosies, vertiname ne mes. Tai daro aukščiausi valstybės pareigūnai, politikai ir sprendimų priėmėjai“, – priminė Lietuvos kariuomenė.

Tačiau šalies kariškiai turi visą žvalgybinį paveikslą, kas šiuo metu iš tikrųjų vyksta prie Lietuvos valstybės sienų (ir dar gerokai toliau už sienos), ir padėtis nepasikeitusi nuo 2022-ųjų.

Vis dėlto Lietuvos kariuomenė pabrėžė, kad rengtis karui būtina: „Ruošimasis karui yra kasdienė kariuomenės pareiga ir tiesioginė užduotis, taip pat greičiausiai ir kiekvieno šalies piliečio. Atsarginis ratas automobilyje nėra pinigų švaistymas, nes jo neturint automobilio krovimas ant tralo kainuos daug brangiau.“

Pasak kariškių, nauja karinė technika, ginkluotė ir įranga, brangios pratybos nėra pinigų švaistymas, nes karo metu skylės be karinės technikos ar be tinkamo pasirengimo yra kamšomos karių gyvybėmis.

„Ruošimasis karui yra tiesiausias kelias į taiką. Tai sako ne tik lotyniška patarlė, bet ir sveika žmogiška nuovoka. Ruoškimės karui, kurio šiandien nebus, kad nebūtų nei rytoj, nei poryt. Ir remkime Ukrainą – šiandien karas vyksta ten“, – teigė kariuomenės atstovai.