„Dabar mes turėsime aritmetiškai stiprią valdančiąją daugumą – 86 nariai. Žinoma, šitos trys partijos turi didžiulį Lietuvos žmonių pasitikėjimą. Balsavo virš pusės milijono žmonių būtent už šias tris partijas. Todėl mūsų tikslas, ką mes įrašėme ir savo koalicinėje sutartyje, dirbti taip, kad būtų atliepti visi žmonių lūkesčiai įvairiose gyvenimo srityse.
Svarbu, kad darbai pirmiausia parodytų, jog mūsų valdančioji koalicija yra stipri, mūsų būsima Vyriausybė yra darbinga ir gebanti priimti sprendimus, nes to laukia Lietuvos žmonės“, – po sutarties pasirašymo kalbėjo V.Blinkevičiūtė.
S.Skvernelis paragino baigti istorijas „kas būtų, jeigu būtų“, susitaikyti su esama koalicijos sudėtimi ir laukti jos pirmųjų darbų.
„Jeigu jie atlies lūkesčius, kurių žmonės norėjo ir tikėjosi, ir savo sprendimus išsakė rinkimuose, darbai parodys ir paneigs įvairiausius mitus, dvejones, abejones, kurios yra pagrįstos dėl šios koalicijos veiksmingumo ir gebėjimo įgyvendinti būsimą Vyriausybės koalicinę programą“, – teigė S.Skvernelis.
R.Žemaitaitis džiaugėsi naujaisiais koalicijos partneriais ir jų sprendimu suformuoti tvirtą konstitucinę daugumą.
„Tai yra retas atvejis, kai Seime mes turime tokią galimybę. Tikiuosi, kad Vyriausybės kabinetas bus toks stiprus, kuris galės įveikti visas negandas. Manau, kad ateinantys ketveri metai bus didelis iššūkis šitai Vyriausybei, o kartu ir Lietuvos gyventojams, parodant, kad ji gali, geba dirbti, ir sprendimai, kurie yra svarbūs ir reikalingi visuomenei, bus priimti“, – žadėjo jis.
Žurnalistai pastebėjo, kad nors ir kalba pozityviai, džiaugsmo visų trijų partijų pirmininkų veiduose – mažai. S.Skvernelis replikavo, kad rimtis veiduose signalizuoja atsakomybės prisiėmimą.
„Žinote, kada tu pasiruošęs dirbti rimtus darbus, tai kažkokie juokai turi būti šone. Manau, kad mes gan rimtai nusitaikę. Esu įsitikinimu, kad pirmiausia mūsų darbai parodys, jog mes tikrai priimame rimtus sprendimus“, – pabrėžė V.Blinkevičiūtė.
Ji atkreipė dėmesį, kad koalicinėje sutartyje yra įrašytas įsipareigojimas kovoti su antisemitizmu, ksenofobija.
Beje, dar šeštadienį po LSDP tarybos posėdžio koalicinėje sutartyje buvo įrašytas tik įsipareigojimas kovoti su ksenofobija. Sekmadienį joje nugulė ir antisemitizmo terminas. To reikalavo ir kai kurie socialdemokratai, pavyzdžiui, Vytenis Povilas Andriukaitis.
Pasiteiravus, ar savaitgalį dar turėjo dvejonių dėl koalicijos su R.Žemaitaičiu po to, kai iš užsienio partnerių pradėjo plaukti nekokios reakcijos, socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas nurodė, kad į įvairias dvejones jie stengėsi atsakyti „labai greitai ir konstrukyviai, paaiškindami situaciją tokią, kokia faktiškai yra, o ne kokią galima susidaryti iš įvairių nuotraupų iš socialinių tinklų ar banguojančių emocijų, ar kai kurių kitų politinių oponentų pastangų“.
„Aš dabar viso sąrašo neprisiminsiu, bet tikrai teko kalbėti su aibe diplomatinių atstovybių vadovų. Pavyzdžiui, su JAV, Vokietijos, Izraelio, Kanados, Armėnijos, Latvijos, Estijos – šie klausimai buvo aptarinėjami gan ilgą laiką. Mums pavyko gyvai susitikti“, – akcentavo G.Paluckas.
Kaip kovos su R.Žemaitaičio liežuviu?
O kaip kovos su R.Žemaitaičio įrašais feisbuke? V.Blinkevičiūtė atsakyti į šį klausimą nepanoro, prie mikrofono tarti žodį pakvietė patį politiką.
„Ačiū. Klausimas, ko gero, yra man, nes tai yra mano feisbuko profilis. Aš asmeniškai tame profilyje dirbu. Jeigu kalbate apie antisemitizmą, aš, kaip politikas, jūs puikiai tą žinote, Konstitucinio Teismo sprendimą jau sumokėjau.
Kaip politikas buvau priverstas pasitraukti iš Seimo ir rizikavau, ar būsiu perrinktas, ar būsiu neišrinktas. Mes palaikome poziciją, kad kova su antisemitizmu turi būti. Negalime toleruoti šitų dalykų. Aš manau, kad apie ką jūs kalbate, tiesiog leiskite dirbti šitai Vyriausybei ir savo darbais įrodyti, ko ji verta. Tie, kurie įsižeidžia arba ne taip įvertina mano pasisakymus, galiu tik atsiprašyti už juos“, – pasisakė R.Žemaitaitis.
Iki koalicinės sutarties pasirašymo V.Blinkevičiūtė dar spėjo šnektelti su prezidentu Gitanu Nausėda telefonu. Ji neslėpė, kad šalies vadovas išsakė nuogąstavimų dėl sprendimo į valdančiąją daugumą pakviesti „Nemuno aušrą“.
„Telefonu, kiek teko kalbėti, tai prezidentas išreiškė tam tikrą nuogąstavimą, kaip seksis mums dirbti su „Nemuno aušros“ partija. Bet, manau, pirmiausia darbai turi parodyti, kad darbas yra įmanomas ir reikalingas“, – teigė V.Blinkevičiūtė.
„Esu įsitikinusi, kad Remigijus... Dabar jis nėra opozicijos atstovas, nėra rinkimų laikotarpis. Jis yra atsakingas lygiai taip pat kaip ir valdančioji dauguma už Lietuvos žmones ir šalies tarptautinį prestižą. Labai tikiu, kad jis tikrai visada galvos ką sako. Toks būtų patarimas“, – pridūrė politikė.
Telefonu su G.Nausėda kalbėjosi ir S.Skvernelis. Jis patvirtino, kad prezidentui daugiausia nerimo kelia reakcijos iš užsienio.
„O ar tos nuomonės, nuogąstavimai yra realūs, aš manau, kad darbai parodys, jog ta retorika, kurią taikė ponas Žemaitaitis, tikiuosi, kad ji pasibaigė, išvados padarytos, ištrintas ne tik feisbukas, bet ir feisbuką svarbiausia iš galvos ir iš širdies ištrinti. Jeigu tai bus nuoširdu, viskas bus gerai“, – vylėsi S.Skvernelis.
G.Paluckas dar kartą patikino, kad Vyriausybėje R.Žemaitaičio nebus. Ar jis galės būti Seimo vadovybėje, socialdemokratas tiesiogiai neatsakė.
Kas numatyta koalicinėje sutartyje?
Valdančiąją daugumą subūrusios partijos koalicine sutartimi įsipareigoja į Seimo pirmininko postą deleguoti Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininką S.Skvernelį, o į premjerus – socialdemokratą Gintautą Palucką.
Į koalicinės sutarties projektą Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko S.Skvernelio pageidavimu įrašyta ir nuostata dėl teisinės Seimo nario neliečiamybės naikinimo.
Sutarta, kad tuo atveju, jei Generalinė prokuratūra kreiptųsi dėl koalicijai priklausančio Seimo nario neliečiamybės naikinimo, šis parlamentaras pats turėtų sutikti, kad teisinis imunitetas jam būtų panaikintas.
Šis punktas įrašytas po to, kai S.Skvernelis iškėlė sąlygą, kad dėl antisemitinių pasisakymų teisėsaugos tiriamas „Nemuno aušros“ lyderis R.Žemaitaitis turėtų atsisakyti teisinės neliečiamybės, kai tik bus gautas Generalinės prokuratūros kreipimasis.
Sutartyje išskirti ir 12 esminių koalicijos veiklos prioritetų.
Jie apima dėmesį valstybės saugumui, ekonomikos auginimui, sąlygų šeimoms gerinimą. Tarp prioritetų koalicija išskiria ir gyventojų pajamų didinimą, lygias galimybes į kokybišką švietimą, sveiko gyvenimo trukmės ilginimą, dėmesį keliams, steigiant kelių fondą.
Išskiriamos ir investicijos į tvarią energetiką, viešosios tvarkos stiprinimas, dėmesys kaimui ir tvariam žemės ūkiui, aplinkos ir jos išteklių tausojimas bei pažadas puoselėti atvirą, demokratinę visuomenę ir pilietinę tapatybę.
Numatytas ir kovos prieš ksenofobiją plano priėmimas.
Tarp pagrindinių koalicijos prioritetų išskirtas dėmesys šalies saugumo situacijai – išvardinti įsipareigojimai laiku priimti Vokietijos brigadą, suformuoti diviziją, stiprinti gynybos pramonę ir kt.
Sprendimą kartu formuoti valdančiąją daugumą partijos priėmė dar penktadienį. Savaitgalį tam pritarė visų trijų politinių jėgų valdymo organai.
Seime ji turės užtikrintą daugumą – 86 iš 141 mandato.
