„Šiandien paskutinį kartą uždariau kabineto 339 duris. O ką tik per paradines išėjau su geriausia savo chebra. Knygos per kadenciją neužgyvenau, bet kabinetas matė visko – džiaugsmo ir nusivylimo ašarų, karštų diskusijų ir ramių pokalbių, visokių emocijų ir temperamentų, bet daugiausia – nuoširdaus darbo.
Ką daugiau toje pagal geriausias beskonybės tradicijas dekoruotoje patalpoje beveiksi. Galima buvo gal užsiimti nauju remontu atremontuojant į minimalizmą, bet buvo gaila pinigų ir laiko, nors kai kurios erdvės Vyriausybės pastate per kadenciją gerokai sueuropėjo.
Didžiuojuosi, kad kabinetas nematė koja atidarinėjamų durų, pokiliminių susitarimų ar kitų dalykų, priešingų viešajam interesui, kuriam tarnauti pakviesta Vyriausybė“, – rašė I.Šimonytė.
Ji teigė, kad savo pareigas palieka ramia sąžine.
„Koks jausmas? Ramios sąžinės ir neblogai padaryto darbo. Ypač turint mintyje, kokia kadencija kliuvo nuo mūsų nepriklausančių išbandymų gausa. Buvo išbandymų, kuriuos susikūrėm patys, bet dėl jų nėra ko ir skųstis. Stengėmės atlikti pareigą iki galo. Literaliai.
Todėl šiandien galiu pasidžiaugti, kad visi sprendimai, kurių reikėjo amunicijos gamyklos projektui paleisti į skrydį, priimti. Baigėm šiandien. Kodėl negalėjom anksčiau? Nes tikrai kantriai ir nuoširdžiai derėjomės dėl geriausių sąlygų.
Ačiū visiems dirbusiems iki pat šiandien, dieną ir naktį, ir sėkmės projektui tapti tuo, kuo jis turi pavirsti – gamykla“, – dėkojo ekspremjerė.
I.Šimonytė taip pat padėkojo visiems, kuriems to padaryti dar nesuspėjo asmeniškai.
„Vakar stegiausi padėkoti visiems, bet gal kas neišgirdo. Tai darkart AČIŪ – už pagalbą, pamokas ir konstruktyvią kritiką, kuri padeda daryt geriau. Kolegoms Seime ir Vyriausybėje, bendradarbiams, institucijų ir įmonių darbuotojams, oponentams ir simpatikams.
Atskiras ačiū Viktorijai Čmilytei-Nielsen ir Aušrinei Armonaitei – už tą „moteriausybę“. Už bendrą šokinėjimą per kartelę, kurią aukštyn mums itin kėlė tie, kurie dabar net virš plintuso neperlipa.
Už buvimą atrama ir pavyzdžiu mergaitėms, merginoms ir moterims, kad politika nėra vyrų reikalai ir net politikos mizoginai, nuolat tykantys progos pasivalyti kojas į moterį, yra išgyvenamas dalykas, jeigu labai tiki tuo, ką darai.
Atsiprašau tų, kuriuos įžeidžiau ar užgavau. Buvo momentų, kai emocijas reikėjo labiau priturėt. Atsiprašau ir tų, kurie mano žodžius, adresuojamus konkretiems asmenims konkrečiuose kontekstuose, palaikė adresuotais visiems ir sau, ir dėl to užsigavo, nors tokių intencijų niekad ir neturėjau.
O dabar paskambinsiu profilaktiškai 1482 (ir jūs paskambinkit irgi) ir pradedu laukti, kol pagaliau prasidės prekyba bilietais į Guns’N’Roses“, – tokiais žodžiais įrašą užbaigė ekspremjerė.