„Už“ ją balsavo 85 parlamentarai, „prieš“ – 14 , dar 28 Seimo nariai susilaikė.
Ketvirtadienis taip pat tampa ir pirmąja 19-osios Vyriausybės darbo diena – popiet numatytos naujųjų ministrų priesaikos.
Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino paskutinius du ministrus į naująją Vyriausybę – aplinkos ministru paskirtas buvęs Vilniaus miesto administracijos direktorius Povilas Poderskis, Teisingumo ministerijai vadovauti pavesta advokatui Rimantui Mockui.
Šios ministerijos pagal koalicinę sutartį yra deleguotos „Nemuno aušrai“, bet anksčiau teikti kandidatai nepraėjo G.Nausėdos filtro.
„Kai kurie kolegos ją (programą, – aut.past.) pavadino populistine. Jeigu jau mes vadovausimės tų klasikinių sąvokų apibrėžtimi, kas yra elitistinė ir populistinė, tai tikrai ši programa yra populistinė, nes taikoma daugumai, visuomenei, o ne elitistinė, kuri pagal savo apibrėžtį būtų taikoma keletui ar mažumai.
Tai dėl šios terminijos aš nė kiek neapgailestauju ir neįsižeidžiu“, – po diskusijų dėl Vyriausybės programos kolegoms tvirtino G.Paluckas.
Paskirtasis premjeras taip pat pripažino – 19-ajai Vyriausybei lengva dirbti tikrai nebus.
„Nei vienai Vyriausybei nebuvo lengva – 19-ajai tikrai darbas taip pat nėra palengvintas“, – sakė jis.
Susiję straipsniai
Reaguodamas į tai, kad kai kurie Vyriausybės programoje pasigenda apibrėžtumo, G.Paluckas paaiškino, kad tai yra padaryta sąmoningai.
„Tam, kad programos priemonių įgyvendinimo planą būtų galima atliepti per diskusiją ir visuomenės tam tikrus išsakytus poreikius“, – dėstė ministras pirmininkas.
Turėjo klausimų
Seimo nariai taip pat galėjo paskirtajam premjerui G.Paluckui ir jo Vyriausybės ministrams užduoti klausimus. Konservatorius Jurgis Razma priminė R.Žemaitaičio žodžius, esą, gavęs pirminį programos projektą, aptiko jame „baisių dalykų“, kuriuos turėjo „karštligiškai“ su Agne Širinskiene ištaisyti. J.Razma paprašė įvardyti tuos dalykus.
„Agnės indėlis (į programą – aut.past.) yra labai reikšmingas ir didelis, o kalbėti apie tuos baisius dalykus, kurie jau ištaisyti, nebėra prasmės“, – neatsakė G.Paluckas.
Tuo metu konservatorė Daiva Ulbinaitė nurodė, kad ją neramina kultūros ministro Šarūno Biručio interviu metu išsakyta nuostata, jog nereikia spjauti iš Rusijos į Lietuvą vežamą jos kultūrą.
„Ar neatsitiks taip, kad su tokia lyg ir nekalta vertybine kultūrine nuostata atsiras noras įsivežti ne tik dainininkus, bet ir prekes, dujas, vis labiau draugauti su Rusija?“ – teiravosi D.Ulbinaitė.
G.Paluckas šį klausimą perdavė pačiam kultūros ministrui, o šis teigė, kad jis jau trečiadienį buvo atėjęs į konservatorių frakciją ir į šį klausimą jau atsakė.
„Politika yra sudėtinė kultūros dalis. Tai vienas dalykas. Kitas – mes atsiribojame ir stabdome Rusijos valstybės kultūros kaip minkštosios galios skvarbą čia ir į visą Europą. Tai yra principinė mūsų Vyriausybės nuostata“, – tikino Š.Birutis.
Savo ruožtu konservatorius Žygimantas Pavilionis pastebėjo sudėtingą situaciją Sakartvele.
„Prezidentas argumentavo savo nevažiavimą (į Sakartvelą – aut.past.) tuo, kad jis buvo užsiėmęs šios Vyriausybės formavimu. Ji suformuota. Tai, jūsų vertinimu, prezidentas turėtų važiuoti į Sakartvelą?
O jeigu ne, jeigu jis bus toliau kažkuo užsiėmęs, ar jūs negalėtume nuvažiuoti pas prezidentę, kol ji dar vykdo savo funkcijas, ir atsistoti šalia jos ir kartvelų tautos?“ – teiravosi Ž.Pavilionis.
Tuo metu G.Paluckas atsakė, kad jam susidaro įspūdis, jog Ž.Pavilioniui grįžta „poreikis aiškinti šalies vadovui, kur jis turi važiuoti ir ką daryti“.
„Prieš keletą metų mes jau girdėjome šį tarpinstitucinį vaidą, kuris baigėsi tikrai nelabai gražiai. Susilaikysiu nuo nurodymų ir rekomendacijų šalies prezidentui, kur jis turi važiuoti ir su kuo susitikti“, – patikino G.Paluckas.
Palaikys ne visi
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė ryte nurodė, kad konservatoriai naujosios Vyriausybės programos nepalaikys. Jo vertinimu, ši Vyriausybės programa turi vieną gerą, vieną blogą ir vieną vidutinišką savybę.
„Geroji – tai darbų tęstinumas daugelyje sričių, tai, ką pradėjo ir darė tiek Ingridos Šimonytės, tiek ankstesnės Vyriausybės.
Blogoji – jos, mūsų požiūriu, neįmanoma įgyvendinti dėl gana lengvabūdiško požiūrio į neribotas biudžeto išlaidas, naujas mokestines lengvatas ir labai ribotas papildomų pajamų galimybes“, – kalbėjo M.Lingė.
Tuo metu vidutiniška savybė, pasak konservatoriaus – kad su viešaisiais ryšiais viskas bus gerai, nes atsiskaitant už šią programą bus galima girtis, kaip „kažkas daryta, kažko siekta“, mat programa – labai nekonkreti.
Kad už teikiamą programą nebalsuos, Seimo salėje nurodė ir Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Patirtis rodo, kad ši koalicija geba ir mėgsta stebinti. Galima sakyti, kad tai – staigmenų Vyriausybė.
Ir tuo galėjo jau ne kartą įsitikinti tie, kas balsuodami už premjerę Blinkevičiūtę gavo premjerą Palucką, balsuodami už socialdemokratus ir centro kairės politiką gavo Žemaitaitį, balsuodami už antisisteminę „Nemuno aušrą“ gavo aplinkos ministrą – Laisvės partijos steigėją, kuris galbūt turi nebaigtų reikalų Aplinkos ministerijoje“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė informavo, kad ši frakcija balsavimo metu susilaikys. Ji turi abejonių, ar būsimoji Vyriausybė tikrai pateisins žmonių lūkesčius ir tesės duotus rinkiminius pažadus.
„Kyla klausimas, ar tikrai būsimieji ministrai, paskirtieji, dalyvavo kuriant būtent šią Vyriausybės programą, ar tiesiog darbo grupė surašė, o ministrai kaip kada, atrodo, kad ir neprisidėjo prie jos kūrimo“, – svarstė A.Norkienė.
Socialdemokratas Remigijus Motuzas, prašydamas Seimo narių palaikyti programą, tikino, kad ši programa leidžia pamatyti problemas, kurios buvo užmirštos, tapo apleistos.
R.Motuzo teigimu, nuo ankstesnės Vyriausybės programos ji skiriasi tuo, kad kalbama apie visų gyventojų sutelktas pastangas, „grįstas solidarumu ir didesniu biudžeto perskirstymu“.
Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Viktoras Fiodorovas nurodė, kad pats asmeniškai naujosios Vyriausybės programai pritars, tačiau Mišrioje grupėje nuomonių esą yra įvairių.
„O kalbant apie programą ir Vyriausybę, tai pagaliau Vyriausybės formavimo serialas pasibaigė – aišku, jei Seimas šiandien pritars Vyriausybės programai“, – sakė politikas.
„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pripažino, kad Vyriausybės programoje yra daug žodžių „sieksime“, tačiau tai, anot jo, yra geriau, nei tokie pažadai, kaip įteisinti partnerystę per 100 dienų, ir paskui visą kadenciją kelti tą patį klausimą ir jo neįgyvendinti.
„Naujoji valdančioji dauguma nėra ideali, nėra pati nuostabi, ir jeigu galvojame, kad naujoji valdančioji dauguma per vieną dieną „op“ ir padarys su burtų lazdele, kad viskas bus gerai Lietuvoje gyventi – aš asmeniškai nemanau, kad taip bus.
Bus labai sunku tai įgyvendinti. Bet jeigu nuo pirmos dienos vienas kitam kaltinimus žarstote, pasižiūrėkite dažniau į veidrodį“, – į liberalų ir konservatorių atstovų pareiškimus sureagavo R.Žemaitaitis.
Naujai Vyriausybei R.Žemaitaitis palinkėjo gerų sprendimų ir gero darbo, o opozicijai – palaukti pirmųjų darbų prieš kritikuojant. „O, opozicija, bent 100 dienų ramiai pasėdėkit ant laktų ir pažiūrėkite, kas vyksta, o paskui kritikuokite“, – prašė R.Žemaitaitis.
Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas aiškino, kad niekas labiau nestiprina Lietuvos žmonių pasitikėjimo kaip rinkimų pažadų vykdymas ir „labai sveikas balansas tarp darbų tęstinumo ir realaus pokyčio“.
„Programoje yra visi reikalingi centro kairės atsakymai į svarbiausius politinius klausimus, dėl kurių visuomenėje ir politikoje kyla ne vieną kartą norai nacionalinius susitarimus kurti, nes kai kurie buvo neišbaigti, kai kurie jau yra pamiršti.
Rinkėjai turėjo lūkestį, davė mandatą, ir programa atsako į svarbiausius konfliktinius klausimus“, – pabrėžė T.Tomilinas.
Ką žada?
G.Palucko Vyriausybė planuoja didinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą, įsipareigos kasmet didinti neapmokestinamų pajamų dydį bei jį maksimaliai artinti prie minimalios mėnesinės algos.
Valdantieji taip pat numato panaikinti automatinį įtraukimą į antrąją pensijų pakopą.
Būsimasis Ministrų kabinetas žada skatinti gimstamumą, skirti didesnę finansinę paramą šeimoms, įvesti nemokamą pradinių klasių maitinimą, plėsti regioninio būsto jaunoms šeimoms programą.
Atsižvelgdama į besitęsiančią Rusijos karinę invaziją Ukrainoje ir siekdama užtikrinti patikimą pasirengimą valstybės gynybai, Vyriausybė žada užtikrinti tvarų krašto apsaugos finansavimą, siekiantį ne mažiau kaip 3,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.