„Sakyčiau, šiai dienai turime daugiau negu pusę pajėgumo, nes (Lietuvos kariuomenės divizija yra kuriama – ELTA) pačios kariuomenės pagrindu. (...) Dabar iki 2030 metų reikia užpildyti pagal planus“, – ketvirtadienio rytą „Žinių radijui“ teigė R. Vaikšnoras.
Generolo teigimu, dauguma reikalingų resursų yra susiję su šios divizijos „sunkinimu“. Todėl, pasak jo, Lietuva ketina įsigyti tankų, vikšrinių pėstininkų kovos mašinų, papildomos artilerijos.
„Tai ir sunkinimas, ir profesinės karo tarnybos kariai, ir, aišku, nauji daliniai – tiek tankų, tiek vikšrinių pėstininkų kovos mašinų įvedimas į ginkluotę, tiek papildomos artilerijos sistemos. Taip pat inžinerijos pulkas. (...) Šie elementai susipina į vieną krūvą“, – aiškino kariuomenės vadas.
Istorinis sprendimas: gynybos finansavimui skirs iki 6 proc. nuo BVP
Antradienį Rukloje oficialiai įsteigta Pirmoji Lietuvos kariuomenės divizija, kurią pilnai išvystyti tikimasi iki 2030 metų.
ELTA primena, kad dar 2023 m. gegužę Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Divizija kuriama jau egzistuojančių sausumos pajėgų „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir rezervinės brigados „Aukštaitija“ pagrindu bei juos remiančių vienetų, priskiriamų iš Karinių oro pajėgų, Karo policijos, Mokymų ir doktrinų, Logistikos valdybų bei kitų padalinių.
Susiję straipsniai
Tiesa, Prezidentūra praėjusiais metais įspėjo, kad, remiantis kariuomenės vertinimu, steigiama divizija iki 2030 metų negebės pasiekti pilno operacinio pajėgumo. Jeigu situacija gynybos pramonėje nesikeis, o finansavimas krašto apsaugai nebus didinamas, divizija įgis pajėgumą tik 2036–2040 metais.
Dėl šios priežasties sausio mėnesį VGT sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Pasisaskė ir apie Otavos konvenciją
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sausio mėnesį nusprendus, kad dar reikia pratęsti diskusijas dėl priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, kariuomenės vadas R.Vaikšnoras kartoja – pasitraukimas iš jos Lietuvai gali būti gyvybiškai svarbus.
„Otavos konvencija sukėlė šiek tiek šurmulio, bet karinis patarimas buvo labai paprastas, logiškas. (...) Paprasčiausiai iš praktinės pusės – tai atrištų man, kaip vadui, rankas daryti tai, ką aš privalau. Nes jeigu staiga mums tektų kariauti, tai mums būtų egzistencinė grėsmė, tautos išlikimo grėsmė“, – „Žinių radijui“ sakė R. Vaikšnoras.
„Ko aš nenorėčiau – kad tie vadai, kurie yra ant žemės, panaudotų tas „kvailas minas“ arba tuos sprogstamuosius užtaisus (...) kad jų nepradėtų teisti, nepatrauktų baudžiamojon atsakomybėn. Kad jis gindamas savo šalį jaustųsi tvirtas, kad jo valstybė juo rūpinasi ir jį apsaugos“, – akcentavo jis.
R. Vaikšnoras atkreipia dėmesį, kad šiuo metu dėl Otavos konvencijos Lietuvos kariuomenėje nėra galimybės apmokyti karius pasigaminti improvizuotus sprogmenis.
„Iš principo dabar net negalėtume mokinti karių, kaip pasigaminti improvizuotą sprogmenį dėl to, kad Otavos konvencija draudžia tai. Netgi (negalime – ELTA) mokyti kariūnų, puskarininkių ir t. t., nes negalime turėti sandėlių minų“, – akcentavo kariuomenės vadas.
„Todėl mano toks supratimas – (reikia – ELTA) turėti galimybę, neapriboti savęs, jeigu to reikėtų“, – sakė R. Vaikšnoras.
Galimybę trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos aptarinėjusi VGT sausio mėnesį nepriėmė sprendimo dėl jos denonsavimo.
ELTA primena, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) pateikė savo politinį-karinį patarimą dėl Otavos konvencijos ir siūlo pradėti pasitraukimo procedūras, konsultacijas su sąjungininkais bei Baltijos jūros šalimis.
Lietuva prie konvencijos, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, prisijungė 2004 m. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.
VGT sudaro prezidentas, vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Tarybai vadovauja prezidentas.