Beje, to jiems palinkėjo Seimo pirmininkas S.Skvernelis, nors teisiškai pertrauka tarp parlamento sesijų nelaikoma atostogomis, tautos išrinktieji tarsi jų visai neturi, nes nepriėmė jas įteisinančio įstatymo.
Galima prisiminti, kad atostogavęs tuometis Seimo narys L.Karalius 2010 metais net sulaukė apkaltos ir neteko parlamentaro mandato, kai per plenarinius posėdžius už jį balsavo jo kolega A.Sacharukas.
Tiesa, Seimo nariai iš to lyg ir pasimokė, tokių istorijų pastaruoju metu negirdėti.
Po aviakatastrofos Vašingtone šalies politikai siunčia užuojautą: Lietuva gedi kartu
Skelbdamas pirmosios sesijos pabaigą S.Skvernelis pareiškė, kad parlamentarai turi teisę šiek tiek pailsėti, nes gerai padirbėjo – esą darbas buvo sklandus, sudarytos visos parlamentinės struktūros ir nors natūralu, kad virė politinės aistros, pavyko pasiekti kompromisų, o įžeidžių emocijų buvę kiek mažiau nei anksčiau.
Dėl tokio Seimo sesijos vertinimo būtų galima ginčytis prisiminus R.Žemaitaičio išsišokimus per posėdžius ir komentarus po jų ar A.Širinskienės perbėgimą iš „Nemuno aušros“ frakcijos pas demokratus.
Susiję straipsniai
Vis dėlto daugelį būtinų darbų parlamentarai atliko. Be abejo, svarbiausias – su nedideliais pakeitimais priimtas ankstesnės valdžios parengtas šių metų biudžetas.
Įvykdyti ir kai kurie dabartinių valdančiųjų pažadai: nuo 2025 metų rugsėjo 1-osios 8 proc. padidinti mokslo ir pedagoginių darbuotojų algos koeficientai, taip pat mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai.
Seimui politiškai kebliau buvo generalinės prokurorės N.Grunskienės prašymu panaikinti teisinę neliečiamybę R.Žemaitaičiui dėl neapykantos žydams kurstymo bei liberalui A.Bagdonui, įtariamam vadinamųjų čekiukų byloje, bet abu trukdžiai teisėtvarkai pašalinti didžiule parlamentarų balsų dauguma.
Buvo apsvarstytos ir kelios ideologinio pobūdžio idėjos. Viena jų – įtraukti į švenčių sąrašą Laisvės gynėjų dieną Sausio 13-ąją.
Šį siūlymą pateikė Seimo pirmininkas S.Skvernelis, vadinantis Sausio 13-ąją viena svarbiausių modernios Lietuvos istorijos datų, pabrėžiančia tautos valstybingumo gynybos reikšmę.
Dabar ji įrašyta į atmintinų dienų kalendorių, o tapusi ne darbo diena sudarytų žmonėms daugiau galimybių apsilankyti minėjimuose, pagerbti Lietuvos laisvę apgynusius asmenis.
Šiam sumanymui parlamentarai beveik neprieštaravo, tačiau išsakė skirtingas nuomones, kokią šventę naikinti paskelbus Sausio 13-ąją ne darbo diena. Mat siūlyti dar didinti jų skaičių niekas Seime nesiryžta.
Daugiausia svarstyti šie variantai: Gegužės 1-oji, Joninės, Vėlinės, Žolinė. Atrodo, labiausiai tikėtina, kad ne darbo dienos statusą gali prarasti mirusiųjų pagerbimas.
Beje, S.Skverneliui einant premjero pareigas prie laisvadienio lapkričio 1-ąją pridurta dar ir mirusiųjų atminimui skirta antroji ne darbo diena, bet dabar politikas aiškina, kad gal ši šventė nėra labai svarbi valstybingumo prasme, ir kaip lengvai prie jo atsirado, taip lengvai gali ir išnykti.
Itin aršiai ginama Tarptautinė darbo diena – Gegužės 1-oji, nors opozicijoje dabar esantys konservatoriai seniai nusiteikę šią šventę naikinti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė I.Ruginienė net garantavo, kad Gegužės 1-osios statusas niekaip nesikeis.
Ministrei pritarė premjeras G.Paluckas. Jis sutiko, kad dėl Sausio 13-osios paskelbimo ne darbo diena galima tartis, bet išsakė ir abejonių, ar išvis verta tai daryti.
Politiko nuomone, galima net pakenkti patriotiškumo ugdymui, jeigu Laisvės gynėjų diena iš atmintinos virstų poilsio diena.
Mat Sausio 13-osios minėjimo įpročiai gali pasikeisti blogąja prasme, jei šeimos liktų sėdėti namie prie televizoriaus, kai dabar mokiniai išvedami į renginius miestų aikštėse, laisvės gynėjai minimi darbo vietose.
Taip pat Seimas pasiūlė išplėsti atmintinų dienų sąrašą Lietuvos žydų Holokausto ir jų pasipriešinimo naciams atminimo diena rugsėjo 23-iąją – tai data, kai 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus getas.
Tada mūsų šalyje būtų minimos dvi su žydų tragedija Antrojo pasaulinio karo metais siejamos datos – Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena sausio 27-ąją, kai 1945 metais išlaisvinti gyvi likę Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai, ir nacionalinė – rugsėjo 23-iąją.
Šias datas minėti Seimas pasiūlė Aušvico išlaisvinimo 80-ųjų metinių minėjimo išvakarėse priimdamas rezoliuciją, kuria pasmerktas totalitarizmas, raginama kovoti su antisemitizmu, rasizmu, ksenofobija ir kitomis neapykantos formomis.
Balsavusiųjų prieš šią rezoliuciją nebuvo, susilaikė 5 parlamentarai, o už ją balsavo net ir R.Žemaitaitis, nors joje įrašyta, kad smerkiami rasistinių ir antisemitinių požymių turintys politikų pareiškimai. Turbūt jam ir taikomas šis teiginys.
Šia rezoliucija, matyt, siekiama sušvelninti neigiamą atgarsį Vakaruose sukėlusį R.Žemaitaičio, kurio antisemitiniai pareiškimai pripažinti pažeidžiantys Konstituciją, pakvietimą į valdančiąją koaliciją.
Sunku pasakyti, ar tokie Seimo dokumentai turės kokią nors tarptautinę reikšmę. Greičiau galima laukti, kad nenuspėjamo D.Trumpo valdomos JAV nustums kai kurias dabartines Lietuvos problemas į beveik nepastebimas politinės dienotvarkės paraštes.