Prezidentūra R.Žemaitaitį jau palygino su M.Zacharova ir D.Peskovu, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis akcentuoja, kad „Nemuno aušros“ pirmininko pastarieji pasisakymai neatitinka koalicinės sutarties, o pats R.Žemaitaitis tęsia dezinformacijos kampaniją.
„Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ diskutavę politikos apžvalgininkai neabejoja, kad bandymai R.Žemaitaitį eliminuoti iš koalicijos tik stiprės, tačiau kritiškų pastabų jie turi ir patiems valdantiesiems.
Partijoms siunčia įspėjimą
S. Skverneliui paraginus nuvykti į Ukrainą – R. Žemaitaičio atsakas: neturiu ten ko važiuoti
Komunikacijos ekspertas, apžvalgininkas Linas Kontrimas atkreipė dėmesį, kad dabar dėl „Nemuno aušros“ vadovo stebime tokį scenarijų, kokį stebėjome ir rinkimų laikotarpiu – apie R.Žemaitaitį garsiai kalbantys politikai tik dar labiau didina jo populiarumą.
„Po rinkimų, kaip ten bebuvę, R.Žemaitaitis su „Nemuno aušra“ buvo numeris 2, tačiau tas, kas privalo būti gauta numerio 2, nebuvo gauta, ir iš principo tai padarė taip, kad rinkimai nesibaigia, o tęsiasi toliau.
Šiandien ką mes matome, kad R.Žemaitaitis, iš principo atėjęs su labai plačia protesto elektorato dienotvarke, tyčia ar netyčia yra stumiamas į šimtaprocentinį tokio elektorato atstovo vaidmenį.
Ir visi tie politikai, kurie dabar pradeda jį pulti arba kritikuoti, iš principo tik pila vandenį ant jo populiarumo malūno“, – aiškino pašnekovas.
Susiję straipsniai
L.Kontrimas pridūrė – nei R.Žemaitaičio elgesyje, nei retorikoje šiandien nematome nieko naujo.
„Pasakysiu, matyt, tai, ką dabar vengia išgirsti daugelis ne tik politikų, bet ir galbūt kai kurių angažuotų apžvalgininkų – jeigu nebus įvykdyta R.Žemaitaičio politinė egzekucija – galime prisiminti, pavyzdžiui, kas buvo su R.Paksu padaryta – mes galime turėti per artimiausius metus vis stiprėjančią šito politiko rolę.
Pirmus rezultatus pamatysime per savivaldos rinkimus, o kiti Seimo rinkimai iš viso gali būti tokie, kad „Nemuno aušra“ nežinau, kokiu formatu, nes faktas, kad ir dabartinė frakcija yra po truputį klibinama, jeigu nebus padaryta šita egzekucija, mes turėsime 2028 metais „Nemuno aušros“ daugumos Seimą“, – prognozavo komunikacijos ekspertas.
Tiesa, tikino L.Kontrimas, tokią egzekuciją galėtų padaryti tik „kažkas iš išorės“, bet pati „Nemuno aušra“ bent kol kas turėtų išlikti ypač stipri.
„Vidiniai žmonės greičiausiai šiandien telkiasi ir ypač partijos nariai kaip tik įgauna didesnę kovinę dvasią.
Dėl frakcijos – mes žinome, kad tie, kas jau pateko į valdžią, čia yra tokia žmogiška psichologija – per pirmus mėnesius apsipranta, trečią ketvirtą mėnesį pasijunta, kad valdys amžinai, ir tada jau juos išjudinti yra nesunku, nes jiems pradedama žadėti įvairiausių gėrybių, dovanų, ir tada frakciją paklibinti yra netgi visai įmanoma.
Bet su partija gali to neatsitikti, ir dėl ko aš taip sprendžiu – dabar vykstantys R.Žemaitaičio vizitai po Lietuvą ir tai, ką visi gauname per socialinius tinklus, yra absoliučiai klasikinis rinkimų kampanijos elementas.
Tradicinės partijos neina pas rinkėją ir nebetelkia naujų partijos narių, nes gyvena dotacijomis. Tai R.Žemaitaitis daro klasikinį partinį veiksmą – jis eina į Lietuvą, jis renkasi savo rėmėjus ir taip stiprina“, – dėstė pašnekovas.
Todėl, kaip teigė L.Kontrimas, „išorės jėgos“ visaip bandys sudaryti pozicijas, kuriose nebebus įmanoma toleruoti R.Žemaitaičio koalicijoje.
„Vienintelis galbūt kas tai supranta ir per šypseną į visą tai žiūri, yra Gintautas Paluckas, nes jis pats yra buvęs atstumtojo vaidmenyje, ir supranta, kad jeigu dabar R.Žemaitaitį paleisime, visiems nuo to bus tik blogiau“, – pridūrė apžvalgininkas.
Visgi ir tai, kad „Nemuno aušros“ pirmininką bandoma ištrinti iš koalicijos rėmų, pasak L.Kontrimo, galima vertinti nevienareikšmiškai.
„Ar tai yra gerai, ar blogai? Pilietinėje valstybėje tai yra nieko gero – tai reiškia, kad mes susiduriame su precedentu, kai tam tikra grupė, kuriai nepatinka kažkas, kas yra rinkimų būdu patekęs į valdžią, vienokia ar kitokia forma gali būti išoperuotas. Tai nieko gero nežada.
Kita vertus, būtų visiškai sveikas požymis, jeigu į R.Žemaitaitį ta pati koalicija pradėtų reaguoti darbingai kritiškai. Mes jau ne pirmą dieną transliuojame, kada gi bus koalicijos susitikimas, bendras posėdis.
Tai vis atidedamas, nes nėra sesijos. Bet iš principo matome, kad jau būtų visai sveika jiems susitikti ir pasišnekėti“, – svarstė pašnekovas.
„Yra daugybė būdų, kaip šitą debatą padaryti sveikesniu“, – pridūrė L.Kontrimas.
Ragina matyti „ne tik formą, bet ir turinį“
Politologas, antropologas Bernaras Ivanovas šioje istorijoje savo ruožtu pasigedo premjero G.Palucko lyderystės. Pasak jo, Vyriausybės vadovas akivaizdžiai „neatlaiko lyderio egzamino“.
„Jis galbūt nesupranta, kad tai, kas vyksta su R.Žemaitaičiu, iš tikrųjų vyksta prieš koaliciją ir prieš jį patį. (...)
G.Paluckas kaip lyderis turėtų vis dėlto išsikviesti, manau, kai kurių opozicinių partijų atstovus, galbūt susitikti neformaliai, pašnekėti su jų medijų atstovais – tiesiog vieną kartą tą visą reikalą užbaigti (...)“ – vertino B.Ivanovas.
Tai, kas dėl „Nemuno aušros“ lyderio dabar vyksta valdančiojoje koalicijoje, politologas apibūdino kaip „nuožmią politinio elito grupių kovą“.
„G.Paluckui čia tiesiog trūksta šiek tiek politinės valios, lyderio jėgos, kad jis tam užkirstų kelią. Nes taip iš visos šitos istorijos gali gimti turbūt kažkas daugiau, ko nežinau, ar kažkas labai ypatingai norėtų“, – svarstė jis.
R.Žemaitaitis kritiškai įvertino ir sprendimą gynybos finansavimą didinti iki 5–6 proc. BVP. Atkreipus dėmesį, kad premjerui G.Paluckui galiausiai reikės pasirinkti, į kieno pusę – prezidento ar R.Žemaitaičio – stoti, B.Ivanovas ir pats ragino atidžiau pasižiūrėti į šį užmojį.
„Visų pirma, tai yra klausimas, ar mes iš pradžių nestatome stogo vietoje pamatų. Pinigų skirti reikia ir galima, tik klausimas – kam. Ar yra iš tikrųjų konkretūs dalykai, suderinti su mūsų NATO partneriais, su Šiaurės šalimis, su Baltijos valstybėmis, kaip mes organizuojamės, gindamiesi nuo iš tikrųjų siaubingo priešo, kuris yra šalia mūsų visų, o ne tik prie Lietuvos?
Ir ar mes tik patys padidindami biudžetą šiuo atveju kažką išsprendžiame? Čia didelis klausimas. (...)
Norėtųsi, kad viskas būtų konstruktyviai ir nuosekliai daroma kartu viso NATO rėmuose, kur mes ir esame saugūs“, – svarstė politologas.
Paklaustas, ar R.Žemaitaičio kritika dėl gynybos finansavimo visgi gali būti argumentuota, nes panašią nuomonę išsakė ne tik jis, L.Kontrimas akcentavo dar vieną problemą.
„Mūsų politikoje seniai yra vaidinamas toks kvailio vaidmuo, kada daugiausiai dėmesio skiriame formai ir emocijai, o pasakymo turinį visiškai numuiliname į šoną. (...)
Tai, ką R.Žemaitaitis kalba, būkime turtingi ir teisingi, praktiškai kas antro piliečio lūpose arba mintyse yra klausimas – kur dedami pinigai? Geriausias galbūt neigiamas pavyzdys, kokį gali sugalvoti tik šiaurės vėjo trenktas žmogus, kai nepastatytas yra Nacionalinis stadionas ir išmetama idėja gilinti Neries vagą.
Tai aš laukiu, kada ateis dar koks pasiūlymas, kaip reikia virš Lietuvos sušukuoti dangų ir debesis, nes kažkas prisimins, kad vaikystėje matė labai daug gražių kamuolinių debesų ir tai buvo nuostabūs rytai ir vakarai.
Tai tuoj mes ir tokių projektų turėsime. Ir protingu veidu mes kalbame apie tokius dalykus“, – stebėjosi politikos apžvalgininkas.
Anot L.Kontrimo, kai R.Žemaitaitis pasako ir įvardija tam tikras problemas, viešoji erdvė galėtų labiau sureaguoti ne tik į jo formą, bet ir tai, ką jis nori tuo pasakyti.
„O štai jo atnešti pasiūlymai atlikti krašto apsaugos auditą, juk mes prisiminkime – to visuomenė dar norėjo, matyt, nuo kokių 2016 metų.
Tiesą sakant, kai tik prasidėdavo pinigų didinimas, vienetai tokių apžvalgininkų nedrąsiai paklausdavo – o kur skirsite? Ir negaudavo atsakymo.
R.Žemaitaitis šiandien tiesiog nepatogiai ir nelabai sušukuotai įvardija tai, apie ką Lietuvos visuomenė norėtų garsiai paklausti pagrindinių valdančiųjų“, – tvirtino L.Kontrimas.