Dėl įtarimų sukėlusio L.Kasčiūno telefono numerio pasiteiravusi žurnalistė sulaukė politikų ir dalies žurnalistų pasipiktinimo ir ironijos bangos, tuo metu dalis komunikacijos ekspertų ir politologų pabrėžė, kad tokie klausimai demokratijoje yra būtini, nes simboliai turi didelę reikšmę.
Skandalą sukėlęs pokalbis
Praėjusią savaitę laidoje „Valdžia“ buvo surengti penkių kandidatų į TS-LKD pirmininkus debatai, o jų metu žurnalistė D.Žeimytė-Bilienė priminė L.Kasčiūno praeitį – pavyzdžiui, tai, kad dar 18 metų L.Kasčiūnas buvo įsitikinęs, kad Europos Sąjunga yra blogai. L.Kasčiūnas pasakojo, kad tuo metu jis buvo susidomėjęs britų euro-skepticizmu.
„Aš nuo jo atitolau, manau, kad tai buvo klaida. Be abejo, jeigu jūs manęs paklaustumėte, ar aš dabar balsuočiau už narystę ES – aišku, ir dar dalyvaučiau agitacijoje. Tiesiog suverenumo klausimas, tie patys migracijos klausimai visą laiką kėlė tam tikrų aspektų – ir prieš 25 metus tai man buvo svarbios temos. Tik aš, tuo metu dar jaunas ir nepatyręs žmogus, pernelyg viską tiesmukai supratau“, – aiškino jis.
Be to, L.Kasčiūnas pabrėžė, kad jis nebuvo žinomo neonacio Mindaugo Gervaldo, pravarde Murza, nacionaldemokratų partijos nariu – jis nurodė buvęs Rimanto Smetonos vadovaujamos legalios Lietuvos nacionaldemokratų partijos nariu, o kai ši partija pralaimėjo rinkimus, susijungė, jis partiją paliko ir „tie dalykai liko toli, toli“.
Visgi, D.Žeimytė-Bilienė pastebėjo, kad gal ne taip ir toli – dar prieš ketverius metus L.Kasčiūnas į Lietuvą buvo pasikvietęs Vokietijos nacionalistinės, prorusiškos partijos AfD atstovus. Politikas tikino, kad niekada su AfD nepalaikė jokių ryšių, o formalų kvietimą išrašyti jo paprašė buvęs kolega Seime.
Tuomet D.Žeimytė-Bilienė pasiteiravo, kodėl kai kuriuose L.Kasčiūno asmeniniuose duomenyse vis dar yra nacistų naudojamų simbolių.
„Ką jūs turite galvoje?“ – klausė L.Kasčiūnas, o žurnalistė paminėjo politiko telefono numerį.
Paskutiniai skaičiai L.Kasčiūno telefono numeryje yra 88, ir bendroje politiko telefono numerio skaičių sekoje ganėtinai išsiskiria.
88 neonaciai naudoja kaip savo simbolį, nes aštuntoji angliškos abėcėlės raidė yra H, tad šių skaičių kombinacija šifruojasi kaip HH arba „Šlovė Hitleriui“.
„Telefono numeris yra atsitiktinis dalykas“, – teigė L.Kasčiūnas.
„Nemanau, kad tai yra atsitiktinis dalykas“, – suabejojo D.Žeimytė-Bilienė.
„Aš tiek esu prisiklausęs apie save: kad gyvenu 88 bute, kad mano vaikai gimė per Hitlerio gimtadienį…“ – vardijo L.Kasčiūnas.
„Kaip čia tai gali būti atsitiktiniai dalykai?“ – klausė ji.
„Ta prasme, ką jūs kalbate?“ – kalbėjo L.Kasčiūnas.
„Ne, aš kalbu ne apie tai, ką jūs kalbate, aš kalbu apie tai, ką aš matau, ir ką kalba jūsų kolegos“, – patikslino žurnalistė.
„Tai, Daiva, aš jums ir atsakau. Jeigu mes dabar įsivelsime į šitas nesąmones…“, – kalbėjo politikas.
„Tai išsiaiškinkime iki galo“, – ragino D.Žeimytė-Bilienė.
„Tai aš ir atsakau. Kaip aš galiu telefono numerį pasirinkti?“ – piktinosi L.Kasčiūnas.
„Galit“, – tikino žurnalistė.
„Kada aš galėjau pasirinkti?“ – klausė jis.
„Galima pasirinkti telefono numerį. Ir ten toks sutapimas – du aštuonetai kažkodėl“, – tęsė ji.
„Nežinau, toks yra, tai ką man dabar – keisti numerį?“ – pasipiktinimo nebeslėpė L.Kasčiūnas.
„Sutapimas?“ – perklausė D.Žeimytė-Bilienė.
„Tai be abejo“, – patikino jis.
Į pokalbį netrukus įsitraukė kitas kandidatas į TS-LKD pirmininkus, konservatorius Žygimantas Pavilionis, pažymėjęs, kad aštuonetas taip pat yra ir begalybės simbolis ir tai yra jo sėkmingas skaičius.
„Bet jūs nebuvote tokios partijos, kaip buvo L.Kasčiūnas, narys, ar buvote?“ – pastebėjo D.Žeimytė-Bilienė.
„Bet aš manau tikrai neverta daryti tokių sąsajų“, – patarė Ž.Pavilionis.
„Ne aš jas darau, o kai kurie jūsų kolegos jas daro ir kelia“, – pabrėžė ji.
„Radikali kairė puola L.Kasčiūną“, – ironizavo L.Kasčiūnas.
„Visai ne radikali – tai buvo pastebėjimas iš jūsų partijos kolegų“, – nurodė žurnalistė.
„Būtų labai įdomu išgirsti, kas jums tą pastebėjimą pasakė“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Susilaukė daugybės reakcijų
Po šios laidos socialiniuose tinkluose kilo nemažas pasipiktinimas dėl žurnalistės klausimo – piktinosi ir dalis žurnalistų, ir konservatorių partijos nariai, pavyzdžiui, Audronius Ažubalis.
„Debatų neteko matyti, jei klausimas apie 88 Lauryno Kasčiūno telefono numeryje nuskambėjo iš tikro, tai liudija du dalykus: a) „žurnalistė“ tokiu klausimu siekia bauginti ir tuo pačiu mobilizuoti liberalųjį rinkėją; b) „demokratijos šventė“ buvo ir yra organizuojama, kad TS-LKD ir toliau merdėtų išrenkant PAKLUSNŲ (žr. Andriaus Kubiliaus 3 P – Radvilei M.) kandidatą. Ir dar, žiniai, mano telefono numeris baigiasi dviem 88, o varge!“ – savo feisbuko paskyroje rašė A.Ažubalis.
Visgi, Kauno technologijos universiteto politologas Vytautas Valentinavičius įsitikinęs, kad demokratinėje visuomenėje tokie klausimai būtini, nes simboliai turi gilią reikšmę.
„Apskritai mes labai daug matome per simbolius, visą mūsų vadinamą raišką. Yra daug pavyzdžių: Lietuva yra uždraudusi Z ženklą, ir vadinamas Georgijaus juosteles, bet tai viso labo yra simboliai – be konteksto jie nieko nereiškia. Tačiau kai pradedame tuos simbolius susieti su kontekstu, jie reiškia labai daug.
Todėl tas kontekstas yra ne šiaip užduotas klausimas, bet užduotas klausimas politikui, kuris anksčiau turėjo tam tikrą patirtį su radikaliomis jėgomis. Dėl to tas klausimas ir kyla, nes ta politiko patirtis yra aprašyta vieša, ir ta ideologija, kurią jis jaunas propagavo, buvo siejama būtent su tam tikru neonacių judėjimu.
Dėl to žurnalistės klausimas dėl šių skaitmenų naudojimo labai relevantiškas – kodėl tokie numeriai vis dėlto yra, kurie turi tam tikrą simboliką“, – naujienų portalui Lrytas komentavo V.Valentinavičius.
Politologas įsitikinęs, kad L.Kasčiūnas, protingas, išsilavinęs asmuo, labai gerai suvokia visas šias konotacijas, o politiko reakcija, išgirdus klausimą, irgi daug pasako.
„Reakcija taip pat daug ką pasako apie žmogų, ir jeigu nieko tokio nėra, tai gal būtų ramiau reagavęs? Gal vis dėlto pataikė su klausimu“, – svarstė jis.
Pateikė paaiškinimą
Į kilusias diskusijas socialiniuose tinkluose sureagavo ir pati D.Žeimytė-Bilienė.
„Kelinta diena stebiu aštrią reakciją į klausimą, kurį uždaviau vienam iš kandidatų į Tėvynės Sąjungos-Krikščionių demokratų partijos pirmininko postą. Pradžioje kandidato simpatikai, kolegos partijoje, vėliau į chorą įsijungė „sisteminės žiniasklaidos“ nekentėjai, o galų gale ir kai kurie kolegos žurnalistai.
Visi pliekia išsijuosę, kaip gi galėjo būti užduotas toks klausimas. Mat klausti politikų apie tai, kokie jiems animaciniai personažai patinka yra ok, o klausti, kodėl jo asmeniniuose dalykuose įvairiomis formomis dar figūruoja praeities šešėliai – jau baisus reikalas“, – savo feisbuko paskyroje rašė D.Žeimytė-Bilienė.
Žurnalistė nurodė pasidariusi kelias išvadas:
1. Tema, kurią paliečiau, absoliučiai nenagrinėta Lietuvoje, simboliai ir simbolika, apie kuriuos rašoma kitų šalių žiniasklaidoje nemažai, pas mus paskutinį kartą išsamiau aptarti 2011 metais, kai vokiečiai padarė rimtą tyrimą, apie simbolių naudojimą šiuolaikinėse radikaliose organizacijose.
Tema – tamsus miškas, nors simbolika yra visur, taip pat ir dabar vykstančiuose karuose ir besikeičiančiose politinėse ideologijose, ypač tokiose šalyse kaip Vokietija. Lietuva, akivaizdu, apie tai žino nedaug, todėl tai bus pirma tema, kuria panagrinėsiu išsamiau gegužės mėnesį, kai startuos mano nauja tiriamoji laida „Iššifruoti Lietuvą“.
2. Politikas, kuriam uždaviau klausimą, kandidatuoja į antros pagal dydį partijos pirmininko postą, jis galbūt potencialus premjeras ateityje. Jis gali ir netgi turėtų sulaukti visokių klausimų. Yra pasitarimų, kuriuose naujus šalių lyderius sutinka su iš anksto parengtomis jų biografijomis detalėmis. Bandau įsivaizduot, kaip į jo telefono numerį būtų reaguojama, pavyzdžiui, Vokietijoje. Nors, tiesą sakant, gal ir gerai, jeigu valdžioje būtų AfD.
3. Esmė ne klausimas, esmė atsakymas į jį. Priminsiu, kai į prezidentus kandidatavo Dalia Grybauskaitė, jos paklausė, ar ji nėra homoseksuali. Priminsiu ir jos atsakymą „Jeigu klausiate, ar aš esu lesbietė, tai ne, nesu“. Taškas. Politikas, kurį aš kalbinau ir net neįvardinau skandalingųjų skaičių, pats juos ėmė vardinti, taip parodydamas, kad jo praeitis jam vis dar labai jautrus reikalas.
3. Žurnalistai nuo pirmojo kurso mokomi, kad nėra blogų klausimų. Turinys yra ne klausimas, turinys yra atsakymas. Išvadas daro klausytojai ir žiūrovai. Labai raginu žurnalistus, ypač jaunuosius kolegas, nebijoti klausti. Kitaip nėra prasmės būti žurnalistu.
4. Politikus ginantys žurnalistai nėra gera tendencija.
5. Tas numeris yra 00088, simbolis 88, esu priversta viešinti, kad nebūtų klaidingų interpretacijų apie namų numerius ir gimimo metus. Jeigu jūs nesate niekaip susijęs su neonaciais, tas numeris tėra numerologija ir nieko daugiau. Jeigu esate – tai jau papildomas klausimas jums.
6. Linkėjimai Laurynui Kasčiūnui, jūs turite didelius šansus būti pirmininku, to linkiu, taip pat tik linkiu išsikuopt šešėlius, kad niekam niekada nebekiltų papildomų klausimų.
