Kaip skelbiama pirminiame projekto variante, siūloma nuo 2026 metų sausio 1 dienos išslaptinti užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiosmis tarnybomis, pateiktą informaciją ir duomenis.
Buvo nurodytos ir išimtys, kieno duomenys nebūtų išviešinami.
Tai – politikai, valstybės tarnautojai, valstybės pareigūnai, teisėjai, žvalgybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos kariai, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų ir šių juridinių asmenų struktūrinių padalinių vadovai, jų pavaduotojai, viešųjų įstaigų, kurių bent vienas iš steigėjų, dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, politinių partijų nariai.
Nurodoma, kad tokia išimtis yra būtina, nes atskleidus šiuos duomenis daliai tokių asmenų būtų nebeįmanoma tęsti tarnybos, užsiimti kita veikla, tokie asmenys būtų šantažuojami ir persekiojami, grasinama jiems patiems, jų šeimų nariams.
Be to, pažymima, kad visus politikus, dalyvaujančius prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldos rinkimuose, patikrina Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) – kandidatai turi pateikti informaciją, ar yra bendradarbiavę su KGB. Tokios informacijos nepateikusieji – neregistruojami kandidatais arba yra išbraukiami iš rinkiminių sąrašų.
Toks projektas ir suglumino, ir prajuokino tiek koalicijos partnerius, tiek oponentus, o „Nemuno aušros“ gerbėjus akivaizdžiai suerzino.
Buvusi „aušrietė“ Agnė Širinskienė neslėpė nuostabos dėl tokio dokumento varianto, ironizuodama, kad juo siekiama išviešinti slapta su KGB bendradarbiavusių namų šeimininkių pavardes, o ne tų asmenų, kurie turi įtakos sprendimų priėmimui.
Projektą puolė taisyti
Pirmasis šią informaciją paskelbė naujienų portalas Lrytas, o netrukus – ir kitos žiniasklaidos priemonės. Tačiau netrukus savo feisbuke R.Žemaitaitis pasidalijo jau atnaujintu projekto variantu, kuriame formuluotė visai kitokia.
Žodį „išslaptinami“ pakeitė „įslaptinami“.
Antras projekto variantas skamba taip: „Užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami nuo 2026 m. sausio 1 d. ir saugomi įstatymų numatyta tvarka, išskyrus politikus, valstybės pareigūnus, valstybės tarnautojus, teisėjus, žvalgybos pareigūnus, profesinės karo tarnybos karius (...) politinių partijų narius“.
„Nemuno aušros“ pirmininko pavaduotojas Robertas Puchovičius Lrytas tikino, kad įvyko paprasčiausias nesusipratimas, nes rengiant dokumentą įsivėlė klaida, pakeitusi projekto esmę.
„Visų duomenys bus išviešinti – valstybės politikų, tarnautojų, teisėjų, žvalgybos pareigūnų, profesinės karo tarnybos karių, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų ir šių struktūrinių padalinių vadovų, jų pavaduotojų, viešųjų įstaigų, kurių bent vienas iš steigėjų, dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, jų struktūrinių padalinių vadovų ir pavaduotojų, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, politinių partijų narių tų, kurie bendradarbiavo ir dirbo su KGB.
Dabar to padaryti negalima, išskyrus tuos atvejus, jeigu asmenys patys viešai prisipažįsta. Tie, kurie neprisipažįsta, jų duomenys neprieinami ir neviešinami. Mūsų siūlymas paviešinti tokių asmenų duomenis, jeigu jie dirbo ar bendradarbiavo su KGB“, – patikslintą projektą pakomentavo jis.
Tiesa, panašu, kad projektą vis dėlto suskubta taisyti po kilusios pasipiktinimo bangos, nes dar prieš kelias valandas R.Puchovičius Lrytas aiškino, jog pažadai bus vykdomi etapais, siekiant pasitikrinti palaikymą Seime.
A.Širinskienė: esu labai nustebusi
Prieš rinkimus KGB archyvų išslaptinimas buvo vienas garsiausių „Nemuno aušros“ pažadų, įrašytas ir į jų rinkiminę programą. Tai gerai žino su šia partija į Seimą patekusi A.Širinskienė, neseniai perėjusi į Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“. Tačiau pirmasis projekto variantas, kurį išvydo, politikę pribloškė.
„Aš esu giliai nustebusi. Tas projektas įslaptina politikus, valstybės tarnautojus, partijų narius, kurie yra prisipažinę, kad yra buvę KGB darbuotojai, bet išviešina visus kitus. Jeigu yra kagėbistė namų šeimininkė, ji bus išviešinta, jeigu yra kagėbistas Seimo narys arba valstybės tarnautojas, jis nebus išviešintas.
Esu labai nustebusi, nes per rinkimus apie tokias machinacijas net nebuvo kalbos. Atvirkščiai. Buvo kalba, kad bus išviešinti asmenys, kurie priima sprendimus. Šiuo atveju aš nesuprantu, kas galėjo įvykti“, – portalui Lrytas situaciją komentavo A.Širinskienė.
Pirminio projekto varianto, kuriuo buvo siūloma išslaptinti KGB bendradarbių sąrašus, numatant išimtis politikams, valstybės pareigūnams ir tarnautojams, ji tikina nepasirašysianti ir jo nepalaikysianti.
„Kas turėjo atsitikti, kad įstatymo projektas Seimo nariams būtų pasiųstas registruoti visiškai kitoks, aš neįsivaizduoju“, – stebėjosi parlamentarė.
Toks projekto variantas, anot A.Širinskienės, prieštarauja ir Žmogaus teisių teismo praktikai, nes sudaroma takoskyra tarp viešų ir privačių asmenų.
„Kodėl turėtų būti išviešinta namų šeimininkė arba kažkoks ūkininkas, pamirštant politikus, strateginių įmonių vadovus, valstybės tarnautojus?“ – svarstė Seimo narė.
L.Girskienė: viskas daroma tik dėl varnelės
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos (LVŽS-KŠS) narė Ligita Girskienė, dar prieš pasirodant antrajam dokumento variantui, tikino R.Žemaitaičio pasiūlymui taip pat nepritarsianti – pasak parlamentarės, tai labiau noras „užsidėti varnelę“, o ne padaryti realų ir reikalingą darbą.
„Tai, ką jis pasiūlė, iš tikrųjų yra žmonių mulkinimas – viskas daroma tik dėl varnelės, kad galėtų pasakyti, jog jis siūlė paviešinti tuos archyvus ir duomenis. Bet iš tikrųjų toliau po kablelio matome, kiek yra išimčių.
Tai visi tie, kurie mums yra svarbūs, kurie dalyvauja valstybės valdyme, užima aukštus postus, vadovaujančius postus, priima sprendimus, formuoja valstybės kryptį, liks užribyje – apie juos mes nieko nesužinosime“, – stebėjosi Seimo narė.
Pasak L.Girskienės, šiuos „žaidimus“ vieną kartą jau reikėtų užbaigti, nes sprendimas dėl tokių sąrašų turi būti aiškus ir konkretus.
„Visuomenė turi teisę žinoti, ir, man atrodo, kad šitų duomenų paviešinimas šiuo laikotarpiu, kai gyvename tokioje įtemptoje situacijoje, mes turime žinoti, kas ir kaip veikia.
Tas konservatorių atvejis mane labai išgąsdino ir nustebino, nes nežinia, kiek ir kur mes tokių asmenų turime. Tai vieną kartą reikia baigti žaisti ir atskleisti tuos duomenis visuomenei. Manau, dabar būtų pats laikas priimti tą sprendimą“, – ragino jungtinės LVŽS-KŠS frakcijos narė.
Paklausta, kodėl, jos manymu, įstatymo projektas pasirodė būtent su tokiomis išimtimis, L.Girskienė priežasčių nespėliojo, tačiau negailėjo kritikos „Nemuno aušros“ lyderiui.
„Jūs turbūt matote, kas dabar vyksta su R.Žemaitaičiu. Jis mulkina važiuodamas pas gyventojus, skleisdamas duomenis, kurie neatitinka tikrovės, ir galbūt būsiu griežta, bet įvardinsiu, kad šiuo atveju R.Žemaitaitis veikia prieš valstybę. Taip negali elgtis politikas, kuris tiek kadencijų buvo Seime ir turėjo visas galimybes pakeisti situaciją.
Šiandien jis važiuoja per Lietuvą, būdamas valdančiojoje daugumoje, nesiima spręsti problemų, kurias pasižadėjo spręsti rinkimų laikotarpiu, teikia tokius prieštaringus pasiūlymus, manipuliuoja žmonėmis, o pats apie valdančiąją daugumą kalba trečiuoju asmeniu „jie“, nors pats yra jos narys ir vienas iš lyderių.
Taip elgtis negalima ir jo tikslas turbūt yra paimti tą visuomenės dalį, kuri galbūt neturi didesnio kritinio mąstymo, susirinkti prieštaringus balsus, ir jis turbūt ruošiasi 2029 metais vėl kandidatuoti į prezidentus, savivaldos rinkimai irgi ant nosies, tai tokiais veiksmais bando patraukti žmonių dėmesį“, – svarstė parlamentarė.
Tiesa, L.Girskienė ir pati planuoja Seimui pateikti panašų įstatymo projektą, tik jau be R.Žemaitaičio išskirtų išimčių.
„Aš ilgą laikotarpį atsargiai stebėjau, kas čia su juo vyksta, bet dabar man jau viskas su juo aišku, ir tie pasiūlymai, kurie buvo vakar atsiųsti – dar kitas įstatymo projektas, kurio aš irgi nepasirašysiu – iš jo programos, bet lygiai tas pats tekstas, tik po kablelio išimčių pridaryta.
Mano projektas 100 proc. nesulauks palaikymo, nes praėjusioje kadencijoje mes bent kelis kartus balsavome su įvairiais pasiūlymais, bet nė karto nepavyko nubalsuoti. Šį kartą, manau, taip pat nepavyks, bet aš pabandysiu“, – sakė ji.
R.Puchovičius: „Geriau gauti dalį, nei rizikuoti su viskuo ir negauti nieko“
„Nemuno aušros“ pirmininko pavaduotojas R.Puchovičius, kalbintas paviešinus pirmąjį projekto variantą, aiškino, kad R.Žemaitaitis, pasikalbėjęs su premjeru Gintautu Palucku, nusprendė savo pažadus įgyvendinti ne iš karto, o etapais. Taip esą tikrinama, kokio palaikymo tokiam pažadui galima susilaukti Seime.
„Šiai dienai mes norime priimti tokį variantą. Jeigu jis bus priimtas, tada mes jau galėsime svarstyti apie kitą etapą. Nėra ką kalbėti apie „B“, kol nėra padarytas „A“. Aišku, jeigu priims šitą, matysime, kad koalicijoje turime palaikymą, tada mes galvosime ir apie variantą „B“ – labiau viešinti tą informaciją“, – Lrytas kalbėjo R.Puchovičius.
Paklaustas, kodėl pažado neįgyvendina iš karto, politikas kartojo, kad pirmiausia reikia įsitikinti, ar net ir toks projekto variantas sulauks paramos.
„Geriau gauti dalį, nei rizikuoti su viskuo ir negauti nieko. Patys suprantate, kad mes bandome pažiūrėti, kaip į mūsų pasiūlymą reaguos kolegos. Jeigu sureaguos gerai, bandysime įgyvendinti ir kitą pažadą“, – patikino jis.
„Aušrietis“ neslėpė, kad iš socialdemokratų garantijos dėl paramos projektui nesulaukė, viskas spręsis Seimo salėje.
„Tokio palaikymo negavome, nes palaikymą matysime, kai socdemai balsuos, bet gavome pokalbį, kad galime bandyti, o kaip ten bus, parodys pavasario sesija. Už kitus nenorėčiau kalbėti“, – pastebėjo R.Puchovičius.
„Pažadą mes bandysime įgyvendinti maksimaliai. Dar nepraėjo 100 dienų po to, kai mes atėjome į valdžią. Manau, kad tai – tik pradžia, ir mes eisime toliau link to, jog įgyvendintume savo pažadus“, – pridūrė jis.
Politikas atsakė ir į ironiškas kolegų pastabas, kad projektu būtų išviešinamos tik su specialiosiomis tarnybomis bendradarbiavusių namų šeimininkių ir valytojų pavardės.
„Gal irgi gerai žinoti, jeigu pas kokį žmogų dirba valytoja, kuri yra dirbusi su KGB“, – šyptelėjo R.Puchovičius.
Tiesa, pasirodžius antrajai projekto versijai, R.Puchovičius teigė, kad buvo įsivėlusi klaida.
J.Sabatauskas: nesuprantu to projekto
Pirmąjį R.Žemaitaičio pasiūlymą jau matė ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, socialdemokratas Julius Sabatauskas. Jo prasmės jis tikino visiškai nesuprantantis.
„Nesuprantu to projekto, kam reikalingos tos išimtys, nes prieš įstatymą visi lygūs. Tai kodėl turi būti tos išimtys? Juo labiau politikai, Seimo nariai, dalyvaudami rinkimuose, prieš eidami, siekdami užimti tas pareigas, turi deklaruoti savo priklausomumą arba bendradarbiavimą su KGB.
Tai šiuo atveju tikrai nematau prasmės jo ne tik pasirašyti, bet ir paremti, nes jeigu tikrai yra politinė valia išviešinti tuos KGB bendradarbius, tam reikia atlikti paprastą pakeitimą – tiesiog galime paprastai pakeisti įstatymo nustatytą terminą ir tiesiog tą draudimą nuimti, ir viskas“, – Lrytas sakė J.Sabatauskas.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas nesupranta ir skirtingų projekto etapų, apie kuriuos užsiminė R.Puchovičius, todėl abejoja, kad apskritai šis pasiūlymas Seime sulauks daug palaikymo.
„Aš manau, kad jeigu bus pateikta, tai svarstysime, bet tie, kurie galvoja taip, kaip aš, turbūt tikrai nepritars“, – aiškino socialdemokratas.
Šiuo metu įstatymas numato, kad prisipažinę KGB bendradarbiai yra įrašomi į įskaitą, tačiau jų duomenys 75 metus yra įslaptinti ir saugomi.
2015 metais Seimas nusprendė, kad duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius bus įslaptinti 75 metus. Iki tol įstatymas numatė, kad tokių asmenų duomenys įslaptinti iki 2015 metų, tad baigiantis terminui parlamentas priėmė sprendimus šį laikotarpį pratęsti.