„Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu neprieštaraujančiu Konstitucijai pripažino Rinkimų kodekso (…) punktą (…) , pagal kurį asmuo negali būti renkamas, kai jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonės“, – rašoma teismo nutarime.
KT pabrėžė, kad priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas, stiprinamas teisės subjektų pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais.
Kartu teismas pažymėjo, kad, nepaisant to, jog įstatymų leidėjo bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės yra atskiriamos, tarp jų asmens baudžiamosios atsakomybės prasme nėra tokio skirtumo, kuris leistų Konstitucijoje įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinti kaip leidžiantį asmeniui būti renkamam Seimo nariu neatsižvelgiant į tai, kad dėl jo baudžiamojoje byloje priimtas teismo sprendimas nėra įvykdytas.
Susiję straipsniai
„Atsižvelgdamas į visa tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, nebaigęs atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, reiškia, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo Seimo nariu negali būti renkamas, jeigu jis yra nebaigęs atlikti ne tik baigiamuoju teismo aktu jam paskirtos bausmės, bet ir baudžiamojo poveikio priemonės“, – aiškinama nutartyje.
Teismas taip pat pažymėjo, jog Konstitucijoje nustatyti etiniai ir moraliniai reikalavimai norint kandidatuoti į Seimą galioja ir kandidatams į Europos Parlamentą.
Praėjusiais metais į KT dėl Rinkimų kodekso nuostatos, numatančios, kad asmuo negali būti renkamas, kai jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, konstitucingumo kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), nagrinėjęs buvusios Visagino merės Dalios Štraupaitės bylą.
LVAT prašė KT išaiškinti, ar Rinkimų kodekso nuostata, kad asmuo negali būti renkamas, kai jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, neprieštarauja Konstitucijai.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) anksčiau buvo nusprendusi neregistruoti partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovės D. Štraupaitės praėjusiais metais vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose, komisija rėmėsi naujausiomis Rinkimų kodekso pataisomis, numatančiomis, jog asmuo, nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, negali būti renkamas. Šį VRK sprendimą D. Štraupaitė ginčijo teisme.
ELTA primena, kad 2019 m. Panevėžio apygardos teismas D. Štraupaitę pripažino kalta dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. Politikei apskundus šį sprendimą Apeliaciniam teismui, pastarasis padidino jai anksčiau skirtą baudą, panaikino trejų metų lygtinę laisvės atėmimo bausmę.
Visgi, 2023 m. kovą apygardos teismas patikslino savo sprendimą ir nutarė, jog dėl korupcijos nuteista politikė negali būti renkama į meres, tačiau Apeliacinis teismas šį sprendimą panaikino.
Tokie teismų sprendimai praėjusių metų kovą sukėlė ažiotažą, nes VRK turėjo keisti savo sprendimus ir iš naujo surengti Visagino mero rinkimus. Tiesa, D. Štraupaitė rinkimuose nelaimėjo.