Organizatorių teigimu, šiuo piketu siekiama atkreipti dėmesį į LGBTQ+ bendruomenės padėtį, vis dar neišspręstus klausimus, taip pat priminti, kad kiekvienas turi teisę mylėti ir meile džiaugtis lygiavertiškai.
„Artėjanti Šv. Valentino diena simbolizuoja meilės svarbą visuomenėje, deja, ne visi gali meile džiaugtis lygiavertiškai. Iki šiol partnerystės klausimas Lietuvoje niekur nepajudėjo, tad didelė dalis Lietuvos piliečių neturi konstitucinės teisės būti kito žmogaus antrąja puse.
Lietuvos liberalus jaunimas tiki, kad visi asmenys, nepaisant lyties ar orientacijos, yra verti meilės ir dėl to jie negali būti diskriminuojami.
Nors LGBTQ+ eitynėse dalyvavo būrys politikų, dauguma į eiseną neatvyko: A. Armonaitė pabrėžė – tai lyderystės trūkumas
Šv. Valentino dienos proga Lietuvos liberalus jaunimas kviečia visus, palaikančius LGBTQIA+ bendruomenę bei puoselėjančius laisves vertybes, susirinkti Nepriklausomybės aikštėje ir parodyti mūsų įstatymų leidėjams, kad esame #UžLaisvęMylėti“, – rašoma renginio aprašyme.
Nurodoma, kad piketas prasidės 17 valandą, Nepriklausomybės aikštėje.
Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Laurynas Šedvydis anksčiau teigė, kad lyčiai neutralios partnerystės klausimas į parlamento pavasario sesijos darbotvarkę nebus įtrauktas. Anot socialdemokrato, šio klausimo ketinama imtis tik po to, kai Seime bus sutarta dėl mokesčių reformos.
„Pagrindiniai prioritetai, kuriuos turi ši Vyriausybė ir ši valdančioji dauguma, yra valstybės saugumas, žmonių pajamų didinimas. Ir išsprendę pagrindinius sopulius, kuriuos turi Lietuvos žmonės, mes galbūt prieisime ir prie šio žmogaus teisėms svarbaus klausimo ir galimai jį išspręsime“, – teigė L. Šedvydis, patvirtindamas, kad Seimo pavasario sesijoje šis klausimas nebus sprendžiamas.
Susiję straipsniai
„Jeigu mes mokesčių reformos neturime, mes tada nieko negalime padaryti. Jeigu į visą šią diskusiją dar civilinė sąjunga ir partnerystė įeina, tada daug didesnė tikimybė, kad mes mokesčių reformos neturime“, – sakė politikas.
Pats politikas neslepia besilaikąs pozicijos, kad šiame įstatyme turėtų atsispindėti nuostata, jog kartu gyvenantys ir partnerystę sudarę asmenys būtų laikomi šeima. Todėl, anot jo, atskiros įstatyminės iniciatyvos, kuriomis tiesiog siekiama sureguliuoti kartu gyvenantiems asmenims kylančius ūkinius klausimus, yra žeminančios.
„Tie bandymai kurti kažkokius UAB‘us, jie žemina visus – tiek žmones, į kuriuos taikomos šios priemonės, tiek tuos, kurie siūlo tokius projektus. Nes šeima nėra UAB‘as ir tie klausimai nėra išsprendžiami vien tik atskiru įstatymu sureguliuojant ekonominius santykius“, – pabrėžė L. Šedvydis.
„Ir toks įstatymo projektas, net neabejoju, kad neturėtų palaikymo Seime, nes jis pirmiausiai nesulauktų palaikymo tų žmonių, kurie nori civilinės sąjungos ar partnerystės“, – pridūrė jis.
Partnerystės įstatymas į Vyriausybės programą įtrauktas nebuvo. Visgi Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis anksčiau teigė, kad kartu gyvenančių žmonių teisinės apsaugos įstatymas turėtų būti priimtas.
Praeitos kadencijos Seimui Civilinės sąjungos įstatymo projekto priimti taip ir nepavyko. Juo siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.