„Matyčiau visuose siūlymuose prasmę. Mes negalime uždrausti kalbėti apie įvairius siūlymus, įskaitant ir žemės pardavimą. Tik, aišku, turėtų būti užtikrintas skaidrumas ir aukščiausia kaina. Bet svarbus dalykas, kol nėra padėta ant stalo, bent koalicinėje taryboje, tie finansavimo šaltiniai, tai nekaitinkime atmosferos toliau. Taip, tie šaltiniai yra ieškomi ir bus surasti“, – trečiadienį žurnalistams teigė S. Skvernelis.
Seimo pirmininkas pažymėjo, kad Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ taip pat turi savo pasiūlymų, kaip būtų galima finansuoti gynybą, bet šiuo metu jų nepristatinės.
„Turime mes ir savo siūlymų, ir minčių, bet šiandien kalbėti yra anksti“, – sakė politikas.
Susiję straipsniai
„Noras yra leisti Vyriausybei surasti finansavimo šaltinius, su jais ateiti į koalicinę tarybą, o po to į Seimą“, – aiškino jis.
Antradienį Seimo konservatoriai pasiūlė surinkti papildomas lėšas gynybos reikmėms įveiklinus – t. y. parduodant arba nuomojant – nenaudojamus valstybinės žemės plotus tiek miestuose, tiek regionuose.
Pasak jų, šiuo metu valstybei priklauso 631 tūkst. hektarų neįveiklintos žemės – panaudojus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir dalį miškų teritorijos galima būtų surinkti apie 2 mlrd. eurų.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas skaičiavo, kad iš nenaudojamų žemės sklypų pardavimo valstybė vien sostinėje galėtų uždirbti apie 1 mlrd. eurų.
Kaip skelbta anksčiau, sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis. Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Vienas pagrindinių Prezidentūros siūlymų didesniam gynybos finansavimui – lėšas surinkti iš ekonomikos augimo.
Tai siūloma daryti skatinant pensijų fondus daugiau investuoti šalies viduje, mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nesurinkimą, taip pat ekonomiką auginti labiau investuojant šalies valiutos atsargas ir gyventojų indėlius, kurie būtų laikomi specialiose taupomosiose sąskaitose ir už kuriuos gyventojams būtų mokamos valstybės nustatytos palūkanos.
Tarp valdančiųjų siūlymų gynybos finansavimui – ir platesnio bendro Europos Sąjungos (ES) valstybių skolinimosi mechanizmai, tiesa, dėl šios priemonės kol kas bendrijoje susitarimo nėra.
Centro-kairės Vyriausybė savo programoje įsipareigojo siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP finansavimo gynybai. Tiesa, gruodį patobulinus 2025 m. valstybės biudžetą, skolinimosi krašto apsaugos reikmėms limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, šiais metais asignavimai gynybai sieks 4 proc. BVP.