„Laikini netvarūs sprendimai nesustabdys Rusijos agresijos, bet suteiks agresoriui galimybę smogti dar kartą su nauja jėga. Ukrainai turi būti suteiktos realios saugumo garantijos, galinčios atgrasyti Rusiją. Europos karinė, finansinė, politinė parama Ukrainai išlieka gyvybiškai svarbi, nes norint taikos būtina stiprinti Ukrainą“, –pranešime cituojamas ministras.
Susitikime su Suomijos prezidentu K. Budrys taip pat aptarė būtinybę Europai užsitikrinti vietą prie derybų stalo. K. Budrio teigimu, Baltijos regiono ateitis nebūtų sprendžiama už mūsų nugarų.
„Nuo mūsų veiksmų šiandien priklauso Europos saugumo ateitis. Tiek siekiant apsaugoti save, tiek padėti Ukrainai, tiek atgrasyti Rusiją – reikia didesnių investicijų į gynybą“, – kalbėjo jis.
ELTA primena, kad Rusijos karinė invazija į Ukrainą buvo pradėta 2022 metų vasario 24 dieną. Apie tai, kad jau beveik trejus metus trunkantį karą užbaigs, garsiai kalba naujasis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas.
Savo ruožtu Vakarų lyderiai baiminasi, kad respublikonas spaus Kyjivą sudaryti paliaubų susitarimą Maskvos sąlygomis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad Ukrainos ir Rusijos taikos derybos galėtų vykti tik tuo atveju, jei Ukraina būtų tvirta ir nestovėtų viena priešais Rusiją, todėl tarptautinių partnerių ir ypač Jungtinių Valstijų pagalba yra gyvybiškai svarbi.