„Mes esame pačioje saugiausioje situacijoje. Regione tiek investicijų į gynybą, tiek politinės valios tikrai niekada nėra buvę“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Paluckas.
„Gąsdinti visuomenės tikrai nereikia, niekas čia mūsų nei per 6, nei per 12 mėnesių nėra pajėgus pulti ar užpulti, bet į gynybos reikalus reikia žiūrėti rimtai. Čia, matyt, labai svarbu ir NATO bei JAV vaidmuo, pokalbiai vyksta, Europa turi padaryti savo namų darbus“, – akcentavo jis.
Ministras pirmininkas tikino, kad tiek Lietuva, tiek kitos regiono valstybės sparčiai didina gynybos finansavimą.
G. Paluckas siūlo nesureikšminti R. Žemaitaičio pasisakymų: tai yra oro virpinimas
„Jeigu būtume 10 metų nuosekliai ir sistemiškai tuos namų darbus darę, matyt, rezultatas būtų šiek tiek geresnis. Dabar turime per trumpesnį laiką padaryti daugiau, tuos klausimus sprendžiame nepaisant įvairiausių samprotavimų“, – kalbėjo G. Paluckas.
„Reikia pabrėžti, kad regione tie klausimai taip pat yra sprendžiami. Gąsdinti visuomenės tikrai nereikia, nepaisant to, kad JAV į Europą žiūri kaip į gerokai ištežusią ir nelabai gebančią priimti reikalingų sprendimų – žingsnis po žingsnio judame į priekį“, – pabrėžė jis.
Susiję straipsniai
Situacija dėl Ukrainos taikos derybų kelia nerimą
Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas susitarė nedelsiant pradėti derybas, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje. Reaguodamas į šią žinią, G. Paluckas pabrėžė, kad Ukrainoje šiame procese neturėtų būti nustumiama į antrą planą.
„Situacija iš tiesų kelia tam tikrą nerimą. Pastarojo meto visos, ne tik Lietuvos, bet ir ES pastangos, buvo nukreiptos į tai, kad naujoji JAV administracija pradėdama derybas su Rusija dėl taikos pirmiausia nepamirštų Ukrainos“, – kalbėjo premjeras.
„Ta dinamika, kai JAV prezidentas pirmiausia bendrauja su Rusijos prezidentu ir mes tikrai neturime visos informacijos, apie kokias sąlygas, apie kokius derybų terminus ir panašius dalykus šnekasi. Tačiau, nepaisant to, pastangas ir toliau reikia dėti ir NATO formatu, ir Miuncheno konferencijos formatu, jog JAV iš derybų formato nepastumtų Ukrainos. Kitu atveju mes turėsime daug gilesnę problemą“, – pabrėžė jis.
Visgi, akcentavo G. Paluckas, siekiant paliaubų reikėtų įsitikinti, kad Rusija neatnaujins karo veiksmų nei Ukrainoje, nei kitose Europos šalyse.
„Pasiekti paliaubas, kad žmonės nebemirtų fronte iš tikrųjų yra siekis. Tačiau ilgalaikė taika, saugumo garantijos ir tikimybė, jog Rusija atnaujins karo veiksmus – štai čia yra pagrindiniai klausimai. Jeigu į taikos derybų procesą nebus įtraukta Ukraina, Europa, visas NATO – tokia tikimybė auga“, – dėstė jis.
G. Paluckas pritaria pajamas gynybai skirti iš nenaudojamų valstybinių sklypų pardavimo: abipusė nauda
D. Trumpas nurodė, kad jo susitikimas su Rusijos prezidentu dėl karo Ukrainoje užbaigimo gali įvykti Saudo Arabijoje. Kaip socialiniame tinkle „Truth Social“ skelbė JAV prezidentas, pokalbio metu abu lyderiai sutarė aplankyti vienas kito valstybes.
Tiesa, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė taip pat turėjęs pokalbį su D. Trumpu, kurio metu abu lyderiai aptarė, kaip būtų galima užbaigti beveik trejus metus trunkančią plataus masto invaziją.
Mano, kad pavasario sesijoje Seimas pritars Vyriausybės ruošiamam gynybos finansavimo planui
G.Paluckas neabejoja, kad Seimas pavasario sesijoje patvirtins šiuo metu Vyriausybės rengiamą mokestinių pakeitimų planą, kuriais bus finansuojami gynybos poreikiai. Premjeras taip pat pabrėžė, jog ruošiami pokyčiai neturėtų neigiamai paliesti verslo ir visuomenės.
„Tikrai abejonių neturiu. Kai bus padėtas (gynybos finansavimo – ELTA) planas ant stalo, aš neabejoju, kad Seimas jį patvirtins“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Paluckas.
„Mokestiniai pakeitimai yra ruošiami, jie nebus dramatiški ir tikrai neprispaus mūsų verslo ir žmonių finansų“, – sakė ji.
Premjeras įvardijo, kad su stambiuoju verslu jau kalbėjosi apie pelno mokesčio tarifo padidinimą 1 proc., kas nepaveiktų smulkių ir vidutinių bendrovių. Bet, anot jo, padidinus pelno mokestį stambioms bendrovėms reiktų užtikrinti, kad tai nepakenks jų modernizacijai ir pažangių technologijų pritaikymui.
„Smulkus ir vidutinis verslas papildomų pelno mokesčių nemokės. O kalbant apie stambų verslą jau esame kalbėję su asociacijomis ir jie supranta savo indėlio svarbą. Todėl toks pokytis 1 proc. nebūtų dramatiškai iškraipantis konkurencingumą“, – kalbėjo premjeras.
„Reikia vertinti ir verslo pastangas investuoti ir siekti inovacijos (...) Vienoje vietoje kilstelėjus mokestį reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad tam tikros investicijos galėtų būti išskaičiuojamos iš apmokestinamų pajamų“, – sakė jis.
G. Paluckas taip pat paminėjo, kad šiuo metu svarstomos ir su gynyba susijusios priemonės, kurioms reikia regioninio susitarimo tiek su kitomis Baltijos šalimis, tiek su Šiaurės valstybėmis.
„Dėl kai kurių priemonių reikia regioninio sutarimo, todėl nedetalizuoju. Su Baltijos ir Šiaurės šalių ambasadoriais mes kalbėjome apie tokio sprendimo galimybę, nes yra tam tikra instrumentų naudojimo specifika. Dėl kai kurių finansų institucijų tarptautinių įsitraukimo į gynybos ar dvigubos paskirties projektų finansavimą, taip pat reikia padaryti tam tikrus namų darbus“, – sakė G. Paluckas.
Kaip skelbta anksčiau, sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis. Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.