„Jei visi žinome argumentus, žinome kur dėsime ir suprantame prasmę, tai nepriklausomai nuo to, ar tai pozicija ar opozicija, (...) manau, kad galima dėl visko sutarti. Tuo labiau, kad tos diskusijos vyko ir anksčiau, kai tarėmės dėl 3 ar 4 proc. nuo BVP gynybai“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė A. Veryga.
Politikas tikisi, jog susitarimas bus pasiektas ir kitą savaitę susitinkant partijų lyderiams ir prezidentui.
Anot europarlamentaro, būtų logiška vienkartinius gynybos pirkimus ar projektus finansuoti skolinantis, tačiau kareivių algoms sumokėti bei amunicijai pirkti reikia nuolatinių lėšų.
Susiję straipsniai
„Ten, kur reikia vienkartinės investicijos, tai infrastruktūrai, statyboms, sunkiosios technikos įsigyjimams, nes ne kasdien perkame tai. Tokiems dalykams logiška skolintis. O ten, kur bus reikalingi pinigai nuolatiniam palaikymui, reikėtų užfiksuoti tam tikrą procentą iš stabilių įmokų ateičiai. Tai čia, išplėtus kariuomenę, atlyginimų palaikymai, amunicija nuolatinė“, – kalbėjo jis.
Sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Sprendimą reikšmingai didinti asignavimus krašto apsaugai pastaruoju metu ypač kritikuoja „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Gruodį Vyriausybei padidinus skolinimosi limitą krašto apsaugos reikmėms, šįmet asignavimai gynybai sieks 4 proc. nuo BVP.