Su sąjungininkais Miunchene pabendravusi ministrė įvardijo tris aspektus, kurie Lietuvai šiuo metu yra svarbiausi – pasak D.Šakalienės, nors Europa ir spaudžiama kuo greičiau užsiauginti tvirtus karinius raumenis, NATO vienybe šiandien abejoti tikrai nereikia.
Europa namų darbus išgirdo?
„JAV gynybos sekretorius aiškiai pasakė, pirmas dalykas – JAV nesiruošia palikti NATO. Taip pat nemano, kad NATO yra nereikalingas – kaip tik vertina, kad NATO šiuo metu yra labiausiai aktualus nuo Šaltojo karo laikų, tačiau NATO tikrai turi turėti rimtą karinį raumenį ir tuoj pat jį užsiauginti visuose regionuose. Tai pirmiausia yra priekaištas Europai.
J. D. Vance'as nepabūgo įgelti Europos lyderiams: apkaltino kontrolės trūkumu
Antras dalykas – labai aiškiai buvo ištransliuota žinutė, kad tie sąjungininkai, kurie suvokia, kokia yra jų atsakomybė ir investuoja į gynybą 5 procentus ir daugiau, yra tie, su kuriais tikrai yra matomas efektyvus komandinis darbas.
Ir trečias dalykas – kad savo įsipareigojimų sąjungininkams jie nesiruošia nesilaikyti, atšaukti ar kokiu nors kitu būdu vertinti kaip nebeaktualių. Tai mums šiuo metu šios trys žinutės tikrai labai svarbios“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ vardijo krašto apsaugos ministrė.
D.Šakalienės teigimu, Europos gynybos ministrų supratimas, kad reikės skubiai ir ženkliai investuoti į Europos gynybą, „jau yra pakankamai aiškus“.
Nors Miuncheno saugumo konferencijos pirmininkas anksčiau užsiminė, jog viceprezidentas J.D.Vance‘as gali paskelbti apie dalies JAV pajėgų išvedimą iš Europos, jo kalboje penktadienį tokio patvirtinimo nebuvo. Ministrė įsitikinusi – toks scenarijus, kad Lietuvoje nebeliktų JAV karių, šiandien nėra realus.
Susiję straipsniai
„Viceprezidentas Vance‘as savo kalboje nieko neminėjo apie karines pajėgas ir jų buvimą – iš esmės tai buvo daugiau, matyt, vertybinė kalba. Dabartinėje situacijoje labai realu tikėtis, kad per artimiausias valandas ar dienas gausime naujos informacijos iš JAV administracijos, kokia kryptimi jie planuoja judėti.
JAV buvo išsakyta pozicija labai aiškiai, kad jie tikrai puikiai žino, kas yra „blogi vyrukai“ ir kas yra „geri“. Jokių teigiamų dalykų Rusijos atžvilgiu nebuvo pasakyta, ir aiškiai buvo pasakyta, kad turime galvoti apie dvigubą grėsmę – Rusijos ir Kinijos – ir atitinkamai dalintis komandoje darbus ir pasiruošti uždengti visas spragas – kiekvienas pagal savo poreikius.
Europai aktualiausia yra Rusijos grėsmė, JAV kaip aktualiausią mato Kinijos grėsmę, ir dėl to didelė dalis resursų bus nukreipta ten. Aiškiai pasakytas perspėjimas, kad jūs turite savo resursais uždengti savo sienas, kurios jums turėtų būti labiausiai aktualios.
Bet, kaip ir sakė, nesiruošia pasitraukti, nesiruošia išeiti, bet ruošiasi kitaip perskirstyti resursus, ir ta kaina turės būti sumokėta dabar, nes vis dėlto taip, tai yra teisingas priekaištas – daugiau nei 70 metų JAV mokėjo už Europos saugumą, Europa tuo metu investavo į ekonomiką ir kitaip naudojo tuos pinigus, tai ta labai užvėluotos skolos mokėjimo diena atėjo dabar ir atėjo labai staigiai“, – dėstė D.Šakalienė.
Paklausta, kiek galime būti tikri, kad Vokietijos brigada Lietuvoje tikrai bus, krašto apsaugos ministrė akcentavo, kad NATO pajėgos Rytų flange tikrai neatsiduria ant derybų stalo.
„Įsipareigojimai NATO sąjungininkams ir bendradarbiavimas sus tomis šalimis, kurios investuoja į gynybą, yra nekvestionuojamos.
Kai kalbame apie Vokietijos brigadą, tai kaip tik yra vienas iš tų šiuo metu nedaugelio gerų pavyzdžių, kaip Europos šalys gali rimtai įsipareigoti ginant Šiaurės-Rytų flango sienas, ir šis projektas tiek vokiečiams, tiek mums yra labai svarbus – jis kaip tik judės į priekį, manau, tapdamas dar aktualesnis dabartinėmis sąlygomis“, – pabrėžė D.Šakalienė.
Ar Europa sės prie derybų stalo dėl Ukrainos?
Pasiteiravus, ar jau aišku, ar ir kaip Europa dalyvaus taikos derybose dėl Ukrainos, ministrė dėmesį atkreipė į tai, kad Europa prie bendro stalo sėsti tikrai sieks.
„Dabar ir yra formuojamas vaizdas, kad jeigu Europa nori būti prie šių derybų stalo, ji pati turi aktyviai tame dalyvauti. Europa iš tiesų yra suteikusi Ukrainai paramos už labai ženklią sumą ir prisidėjo labai solidžiai, tai kaip ir su kolegomis kalbėjomės NATO-Ukrainos tarybos pietų metu, Europa tikrai užsidirbo vietą prie derybų stalo šalia Ukrainos. Ukrainos, kaip suprantu, požiūris į tai taip pat yra labai teigiamas.
Bet, aišku, kalbėtis apie tvarias saugumo garantijas, savo rimtą dalyvavimą, kuris turėtų svorio, gali valstybės, turinčios rimtus karinius raumenis. Dabar turime labai staigiai juos užsiauginti.
Tuo pat metu ir kalbėtis dėl Ukrainos su Ukraina, ir tuo pat metu labai skubiai stiprinti savo gynybinius pajėgumus“, – pažymėjo D.Šakalienė.
Krašto apsaugos ministrė kartu su sąjungininkais šeštadienį Miunchene susitinka ir su JAV prezidento D.Trumpo specialiuoju pasiuntiniu karo Ukrainoje klausimais Keithu Kelloggu.
„Kalbėsimės turbūt pakankamai sudėtingomis aplinkybėmis. K.Kelloggas vis dar, kaip suprantu, formuoja savo poziciją, taip pat ir vykimas į Kijyvą yra numatytas, tai, matyt, esame proceso pradžioje.
D.Trumpo derybų taktika, sakyčiau, yra gana unikali, visi tą žinome. Kaip judės šitas procesas toliau, turbūt nemaža dalimi priklausys ir nuo to, kiek mes, kaip Europa, sugebėsime ir tvirtai atstovėti savo poziciją, ir nebevengti atsakomybės, kaip NATO europinis blokas, finansuoti tuos gynybos pajėgumus, kuriuos privalome turėti dėl savo sienų, ir jei norime toliau padėti Ukrainai“, – aiškino D.Šakalienė.
Sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu Lietuvos gynybai skirti 5–6 proc. nuo BVP kasmet. Pasak ministrės, Miunchene toks mūsų šalies sprendimas pasitiktas pozityviai.
„Nemažai šalių uždarame susitikime taip pat sakė, kad judės link 5 procentų. Kitos šalys kalbėjo apie tai, kad užtruks tai pasiekti, bet 2 procentų kaip skaičiaus jau niekas nebeminėjo“, – teigė D.Šakalienė.
Įgėlė Europai
Kaip jau skelbta anksčiau, JAV viceprezidentas J.D.Vance‘as savo kalboje Miuncheno saugumo konferencijoje užsipuolė Europos sąjungininkes. Daug didesnį nerimą jam šiuo metu kelia ne išorinės grėsmės iš Rusijos ar Kinijos, o demokratijos ir nuomonės laisvės nuosmukis Europoje, sakė jis.
Kaip pavyzdį J.D.Vance‘as minėjo anuliuotus rinkimus Rumunijoje, tyrimus dėl komentarų internete Vokietijoje ar veiksmus prieš abortų šalininką Didžiojoje Britanijoje.
Viceprezidentas kritikavo tai, kad nuomonės reiškimas Europoje persekiojamas kaip dezinformacija.
„Nėra saugumo, jei bijomasi savo žmonių balso“, – kalbėjo J.D.Vance‘as.
Jis praktiškai neužsiminė apie saugumo politiką, kuri yra pagrindinė konferencijos tema. JAV viceprezidentas tik trumpai pakartojo reikalavimą Europai „ateinančiais metais“ daryti daug daugiau dėl savo saugumo. Jis nepasakė nieko nauja apie Rusijos karą Ukrainoje.
Tačiau J.D.Vance‘as kelias minutes kritikavo elgesį su radikaliomis ir ekstremistinėmis partijomis. Skandalas, kad kairiosios ir dešiniosios populistinės partijos Miunchene nėra pageidaujamos, sakė jis.
J.D.Vance‘as taip pat kalbėjo, kad pagrindinė saugumo problema yra „masinė migracija“, kurią, kelia „milijonai nekontroliuojamų migrantų“. To pavyzdys esą yra pasikartojantys išpuoliai.