Buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio tinklalaidėje „Eskalacija“ dalyvavęs D.Kuleba įvertino pirmuosius signalus po V.Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo skambučio ir kaip patys ukrainiečiai priimtų galimą taikos planą.
Laidos metu G.Landsbergis pastebėjo, kad šiuo metu visi kalba apie būsimą taikos planą – žiniasklaidoje pasirodė informacija apie V.Putino ir D.Trumpo pokalbius, taip pat galimo plano detalės. G.Landsbergis pasiteiravo, ar Vakarai turi galimybę turėti taikos planą.
„Turėti taikos planą yra daug lengviau, negu jį iš tiesų įgyvendinti. Net kai jau pradedi įgyvendinti taikos planą, išsaugoti tą taiką yra dar sunkiau. Yra paprasta taisyklė: kuo toliau einama su taikos planu, tuo pasidaro sudėtingiau.
Šiuo metu esame labai ankstyvoje fazėje, kai vyksta apsikeitimas labai garsiomis žinutėmis, kol lygiagrečiai vyksta labai tylūs pokalbiai. Bet daugiau ar mažiau yra akivaizdu, kur link visa tai juda.
Ar tikiu, kad D.Trumpas gali priversti abi puses pasiekti kažką panašaus į paliaubas? Iš principo manau, kad tai įmanoma. Ar bus įmanoma tas paliaubas išlaikyti? Manau, kad bus be galo sudėtinga tai padaryti.
Ar D.Trumpas užbaigs karą? Tuo netikiu. Šitas karas baigsis tik tada, kai V.Putinas pripažins Ukrainos nepriklausomybę ir Ukrainos priklausymą Vakarams. O aš nematau, kad taip gali būti“, – tinklalaidėje kalbėjo D.Kuleba.
D.Kuleba priminė, kaip atrodė Minsko ir Normandijos susitarimai – anot jo, nėra jokių priežasčių galvoti, kad potencialus naujasis susitarimas, jeigu bus pasiektas, veiktų kaip nors kitaip.
G.Landsbergis taip pat pasiteiravo, kaip patys ukrainiečiai priimtų taikos planą, kuris neatitiktų jų interesų – pavyzdžiui, jeigu Ukraina turėtų paaukoti savo teritorijas.
„Joks taikos susitarimas, nebent tai bus visiška Ukrainos pergalė, nebus pilnai priimtas ukrainiečių. Ukrainos gyventojų nuomonės apklausose galima pamatyti, kad ukrainiečiai jau ne taip griežtai vertina teritorijos klausimus. Nėra taip, kad ukrainiečiai būtų pasirengę paaukoti savo teritorijas, bet jie pasirengę tam tikram laikui šį klausimą atidėti.
Visgi, joks taikos susitarimas ukrainiečių nebus priimtas, nebent būtų susigrąžintos 1991 metų Ukrainos sienos.
Taikos susitarimas, kuris stabilizuotų situaciją, sustabdytų karą fronte ir raketų atakas, būtų toleruojamas didžiosios dalies Ukrainos visuomenės, bet bus kritikuojamas labiausiai patriotiškos Ukrainos dalies. Jeigu taikos susitarimas nebus realus, nes Rusija jį pažeidinės, toliau atakuos civilinę ar energetinę infrastruktūrą, tada susitarimu nepatenkintų ukrainiečių skaičius augs kosminiu greičiu.
Kuo labiau tas taikos susitarimas atrodys neteisingas ukrainiečių akyse, tuo radikalesni pasidarys tie žmonės, kurie bus pasirengę veikti prieš šį susitarimą“, – prognozavo D.Kuleba.
O tai, anot jo, sukurtų dvi labai niūrias galimybes.
„Pirmiausiai, politikai, kurie pasirašys tokį susitarimą, rizikuos savo gyvybe tiesiogine to žodžio prasme.
Be to, neturime jokių abejonių, kad V.Putinas, net ir pasirašęs taikos susitarimą, neatsisakys savo ketinimų sunaikinti Ukrainą iš vidaus, naudodamasis savo agentais, socialiniais tinklais.
Jis maitins žmonių neapykantą, kuri bus nukreipta į Ukrainos politikus, kad jie leido šiam karui įvykti, o tada per daug nusileido prie derybų stalo. O tai sukurs didžiulę riziką rimtai Ukrainos destabilizacijai iš vidaus. Deja, šiuo atveju nėra jokio rožinio scenarijaus“, – įsitikinęs jis.
Kas tuomet priverstų V.Putiną atsisėsti prie derybų stalo?
„Mano vertinimu, vienintelė priežastis, kodėl jis sėstų prie derybų stalo, yra bandymas pergudrauti D.Trumpą tokiu būdu, kuris D.Trumpo nesupykdytų. Nes tiek V.Putinas, tiek V.Zelenskis supranta, kad su D.Trumpu turi elgtis atsargiai.
V.Putinas gali žaisti šitą žaidimą – apsimes, kad dalyvauja derybose, o tada apkaltins Ukrainą dėl nepavykusios taikos, kol jis pats ją toliau atakuos.
V.Putinas neužpuolė Ukrainos dėl dalies Ukrainos, ir ne dėl sausumos koridoriaus į Krymą. Jis užpuolė Ukrainą dėl visos Ukrainos. Tai bus žaidimas, kurį jis žais.
Kita priežastis, kodėl jis galėtų būti suinteresuotas derybomis, tai jei jis galvos, jog pauzė, kurią atneštų taikos sutartis, leistų jam gauti daugiau naudos, negu iš šios pauzės gautų Ukraina.
Taip, Rusija nebėra geroje būklėje – jam reikia papildyti, atstatyti pajėgumus“, – kalbėjo D.Kuleba.