Kaip pavyzdį, kad Europoje mažėja žodžio laisvė, J.D.Vance‘as pateikė anuliuotus rinkimus Rumunijoje, tyrimus dėl komentarų internete Vokietijoje ar veiksmus prieš abortų šalininką Didžiojoje Britanijoje.
Viceprezidentas kritikavo tai, kad nuomonės reiškimas Europoje persekiojamas kaip dezinformacija.
„Nėra saugumo, jei bijomasi savo žmonių balso“, – kalbėjo D.J.Vance‘as.
J. D. Vance'as nepabūgo įgelti Europos lyderiams: apkaltino kontrolės trūkumu
Jis praktiškai neužsiminė apie saugumo politiką, kuri yra pagrindinė konferencijos tema. JAV viceprezidentas tik trumpai pakartojo reikalavimą Europai „ateinančiais metais“ daryti daug daugiau dėl savo saugumo. Jis nepasakė nieko nauja apie Rusijos karą Ukrainoje.
Tačiau J.D.Vance‘as kelias minutes kritikavo elgesį su radikaliomis ir ekstremistinėmis partijomis. Skandalas, kad kairiosios ir dešiniosios populistinės partijos Miunchene nėra pageidaujamos, sakė jis.
J.D.Vance‘as taip pat kalbėjo, kad pagrindinė saugumo problema yra „masinė migracija“, kurią, kelia „milijonai nekontroliuojamų migrantų“. To pavyzdys esą yra pasikartojantys išpuoliai. Jo kalbą palydėjo trumpi mandagumo plojimai.
Politologas Tomas Janeliūnas svarstė, kad tai, ką kalbėjo JAV viceprezidentas, gal ir galima būtų išgirsti Rusijoje ar Baltarusijoje.
Susiję straipsniai
„Vice-prezidentas pradėjo kalbą apie tai, kaip išsiskiria Europos ir JAV vertybės ir požiūris į „žodžio laisvę“, kaip amerikiečiai negali suprasti, kad Rumunijoje buvo galima panaikinti rinkimų rezultatus dėl grubių manipuliacijų soc. medijose. Nemažai kalbėjo apie abortų leidimus ir interpretacijas, apie tai, kad Bidenas siekė užtildyti nepatogias nuomones.
Tie keli plojimai salėje buvo labai iškalbingi, kaip europiečiai klausosi ir nelabai gali patikėti, ką jie girdi. Kai tikisi apie JAV vaidmenį pasaulyje, o girdi moralizavimus, kad europiečiai nesilaiko žodžio laisvės principų.
„Nėra jokio saugumo, jei jūs bijote savo pačių piliečių nuomonės. Jei bijote savo rinkėjų – Amerika jums nepadės“. Europiečiai apšalę klausėsi šitos kalbos. Lyg Europa būtų kažkokia rinkimus klastojanti, rinkėjus gąsdinanti ir nuomones cenzūruojanti autokratija.
Galima būtų manyti, kad Vance'as tai kalba rusijoje ar baltarusijoje, bet jis kalbėjo Vokietijoje“, – feisbuke rašė T.Janeliūnas.
„Esminė mintis būtų „Amerika jūsų negins, nes mūsų vertybės jau nebe tos pačios“. Ne tai, kad amerikiečiams nepatinka Europos veltėdžiavimas ir per mažas indėlis į gynybą. Bet „jūs pirma susitvarkykite su žodžio laisve, o tada kalbėkite apie saugumą“. What??
Bet apie JAV karių išvedimą iš Europos – jokios užuominos“, – pridūrė politologas.
Į JAV viceprezidento pastabas Europai sureagavo ir atsargos pulkininkas, karybos ekspertas Vaidotas Malinionis.
„Būtent todėl karo meto lyderiai turi skubiai keisti beviltiškus taikos meto biurokratus – jie visiškai nevertina brangaus laiko ir net karo metu viską planuoja dešimtmečiais, nors veikti reikėjo jau vakar, tarsi niekas nebūtų pasikeitę (business as usual). Greičiausiai teisingai J.D.Vance pasakė – mes patys sau esame didžiausi priešai...
Miuncheno konferencijos žinutė: Europos lyderiai ieško būdų per artimiausią dešimtmetį užpildyti 500 mlrd. eurų gynybos biudžeto trūkumą, siekiant užtikrinti tiek ES, tiek Ukrainos saugumą“, – rašė jis.
Komunikacijos specialistas, apžvalgininkas Linas Kontrimas savo ruožtu teigė suprantantis, kodėl D.J.Vance'o kalba sukėlė tokį triukšmą – pasak specialisto, ji pataikė į daugelį įsisenėjusių ir Europą varginančių skaudžių taškų.
„Aišku, jei tokią kalbą, kokią pasakė Vance Miunchene, būtų pasakęs koks nors europietis, diduma įvardintų problemų būtų numuilintos. Puikiai suprantu ir Vokietijos gynybos ministro B.Pistoriuso reakciją, beje, juk daugelio politikų tokia vieša reakcija ir buvo. Tik soc. tinklai lūžta nuo priešingų minčių.
Nes vėl turime neadekvatumą: tikros ir įsivaizduojamos realybės nesuvedimą į vieną. Ir čia vakarietiško galvojimo drama. Kalba, kurią tris kartus garsiau reikėjo sakyti Rusijos ir Kinijos auditorijai – sprogdina bent jau Europos snaudulį. Neadekvatu? Švelniai tariant šiek tiek. Karas, kurį pražiūrėjo europiečiai, o dabar stebi iš šalies amerikiečių ir rusų derybų nuotrupas.
Neadekvatu? Labai švelniai tariant. Vertybių Europa didumai praeivių virtusi tik vertinga Europa. Neadekvatu? Dar ir kaip. Labai noriu tikėti, kad laiko ir proto tų dviejų realybių suvedimui dar šiek tiek yra“, – feisbuke rašė L.Kontrimas.
Vokietijoje penktadienį prasidėjo 61–oji Miuncheno saugumo konferencija. Vienu svarbiausių tarptautinių saugumo politikos forumų laikomas renginys truks iki sekmadienio. Į jį atvyko apie 60 šalių ir vyriausybių vadovų, 150 ministrų bei tarptautinių organizacijų lyderių. Konferencijos moto – „Taika per dialogą“.
Viena svarbiausių temų – Rusijos karas Ukrainoje. Taip pat kalbama apie besitęsiantį konfliktą Artimuosiuose Rytuose, Europos gynybą, klimato kaitą, energetinį saugumą, dirbtinį intelektą, konfliktus Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Sudane bei daugeliu kitų svarbių klausimų.
Konferencijoje, be kitų, dalyvauja Vokietijos federalinis kancleris Olafas Scholzas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Prancūzijos ir Lenkijos prezidentai Emmanuelis Macronas ir Andrzejus Duda.
Forume dalyvauja ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas pasisakys diskusijose „Fortifying the East: A dive into NATO‘S strategy“ ir „Seismic Shifts: More European Responsibility for Defense“, dalyvaus konferencijos paraštėse numatytuose dvišaliuose susitikimuose su užsienio valstybių partneriais. Miuncheno saugumo konferencijoje taip pat viešės ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas bei Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis.
Penktadienį konferencijoje didžiausias dėmesys skirtas pasaulinio saugumo iššūkiams, tokiems kaip pasaulinis valdymas, demokratijos atsparumas ir klimato saugumas. Šeštadienį planuojamos diskusijos apie tarptautinės tvarkos situaciją, regioninius konfliktus ir krizes bei transatlantinę partnerystę. Sekmadienį konferencija baigsis diskusijomis apie Europos vaidmenį pasaulyje.
Vokietijos policija prognozuoja, kad Miuncheno saugumo konferencija pritrauks apie 40 įvairių demonstracijų. Konferencijos dienomis budi apie 5 tūkst. policijos pareigūnų, kurie atvyko iš visos Vokietijos ir net Austrijos. Aplink konferencijos vietą nustatytas saugumo perimetras, o virš miesto uždrausti skrydžiai, taip pat ir dronų.
Pastaraisiais metais Miuncheno saugumo konferencijoje vyko ne tik mitingai prieš karą ir karines išlaidas, bet ir prieš pandeminius karantinus, kraštutinių dešiniųjų ir antiimigracinius judėjimus, taip pat Irano griežtosios linijos grupuotes.
Ši Miuncheno saugumo konferencija bus paskutinioji, kai jai pirmininkaus Christophas Heusgenas. Po to konferencijos pirmininko pareigas perims kadenciją baigęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.