„Iš esmės pozicija dėl gynybos finansavimo visiškai pasikeitė. Jei anksčiau mes matėme, kad šalys esančios kuo arčiau Rusijos sienos, tuo labiau suvokė, kad gynybos finansavimas turi būti didinamas, tai dabar niekas nebeminėjo tokio skaičiaus, kaip 2 proc.“ – žurnalistams po NATO gynybos ministrų susitikimų bei Miuncheno saugumo konferencijos komentavo D. Šakalienė.
Ji pabrėžė, kad dėl tikslaus procento dar nėra nuspręsta, bet dėl to vyksta „sparčios derybos“.
Ministrės teigimu, konferencijoje susirinkusių Aljanso šalių narių atstovai „neprieštaravo“ NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte teiginiui apie poreikį ženkliai didinti išlaidas gynybai.
Nemato prasmės trepsėti iš pykčio dėl D. Trumpo pareiškimų: teks susitaikyti, kad JAV – nepakeičiamas partneris
„Generalinis sekretorius pasakė, kad nebekalbėtume apie 3 proc., nes skaičius bus ženkliai didesnis. Niekas neprieštaravo. Antras dalykas – tai bus daroma tuoj pat, nedelsiant. Ir tos datos, kurios buvo minimos iki Briuselio ir Miuncheno, neaktualios, tai reikės daryti anksčiau“, – pažymėjo D. Šakalienė.
Ministrė mano, kad jau 2025 m. bus priimti ES sprendimai dėl bendro gynybos finansavimo
Taip pat D. Šakalienė teigė, kad Europos Sąjungos (ES) masto bendri gynybos finansavimo sprendimai galėtų įsigalioti nuo 2026 m. Jos manymu sprendimai dėl to, kaip atrodys priemonės, galimai bus priimti dar iki birželio 24–26 d. vyksiančio NATO Hagos susitikimo.
Susiję straipsniai
„Kalbame apie tai, kad iki Hagos susitikimo turėtų pajudėti sprendimai dėl to, kaip atrodys bendro finansavimo principai“, – sakė D. Šakalienė.
„Aš manau, kad mes jau šiais metais turėsime priimti sprendimus, kad jie įsigaliotų nuo 2026 m.“ – patikino ji.
Anot ministrės, jau aišku, kad ES nuspręs leisti valstybėms viršyti 3 proc. nuo BVP deficito Mastrichto kriterijų, jei papildomos lėšos bus skirtos gynybai. Be to, anot jos, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Miunchene atskleidė, kad jau ruošiami bendri sprendimai, kurie ES mastu leis investuoti šimtus milijardų eurų į gynybą.
„Vienas dalykas, kas yra aišku, tai kad turės būti sumažinti biurokratiniai ribojimai. Kaip girdėjome, būtent Vokietija buvo ta valstybė, kuri pasakė Miunchene, kad Mastrichto kriterijai nebeturi būti taikomi gynybai. Ir tai yra tai, ko tikrai trūko. Ir mes, mažosios ir arti Rusijos sienos esančios valstybės, spaudžiame, kad tai kuo greičiau būtų išimta“, – kalbėjo ministrė.
„Antras dalykas, tai Komisijos pirmininkės pasisakymas leidžia suprasti, kad (rengiami – ELTA) bendri sprendimai dėl tikrai didelių sumų – šimtų milijardų eurų skubaus investavimo į apsaugą, bus artimiausiu metu sprendžiamas klausimas“, – teigė ji.
D. Šakalienė patikino, kad kartu su šiais ES sprendimais, priemones didinti finansavimą gynybai ruošia ir Lietuva.
„Mes esme sprendimo formulavimo procese ir ieškome patogiausių variantų. Tuo pat metu, viskas keičiasi ir ES lygiu. Bet aišku finansinius klausimus“, – sakė D. Šakalienė.
JAV pagalba į gynybą investuojančioms valstybėms nėra kvestionuojama
D.Šakalienė taip pat pabrėžė, kad jei Europos šalys skirs pakankamai finansų gynybos stiprinimui, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) iš žemyno neatitrauks savo karinių pajėgų.
„Turėjau galimybę tris kartus trumpai pasišnekėti su sekretoriumi Hegsethu ir vienas iš svarbiausių dalykų yra pačios valstybės įsipareigojimas gynybos finansavimui. Mūsų sprendimas, kad mes dabar turime 4 proc. šiais metais ir 5–6 proc. planuojame nuo 2026 m., yra viena svarbiausių, jei ne pati svarbiausia sąlyga efektyviam komandiniam darbui“, – apie tolimesnį bendradarbiavimą su JAV žurnalistams sakė ministrė.
„Labai aiškiai buvo pasakyta, kad tai garantuoja, kad turėsime efektyvų komandinį darbą, ir ta pagalba iš Jungtinių Valstijų valstybėms, kurios pačios investuoja į gynybą, nėra kvestionuojama“, – pridūrė ji.
D. Šakalienė pabrėžė, kad, nepaisant naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo kalbų apie galimą pasitraukimą iš NATO, Vašingtonas ir toliau rengiasi tęsti bendradarbiavimą. Tačiau, anot jos, JAV mainais tikisi, jog Europos valstybės pačios išspręs savo gynybos spragas.
„Labai aiškiai visi perėjome prie suvokimo, kad Europa ginsis pati, padedama Jungtinių Valstijų. Tas tikrai buvo pabrėžta keletą kartų įvairiomis formomis“, – akcentavo ministrė.
„Jungtinės Valstijos nesiruošia palikti NATO, jos nesiruošia palikti savo Europos sąjungininkų, tačiau netoleruos daugiau disbalanso finansavime. Ir Europa turi uždengti savo gynybos spragas nedelsiant“, – pridūrė ji.
D. Šakalienė: šiuo metu esame disfunkcinė šeima, bet negalime sau leisti skyrybų
Kalbėdama apie santykius su JAV, D. Šakalienė pabrėžė, jog Rusijos bei Indijos-Ramiojo vandenyno regiono grėsmių akivaizdoje Vašingtono ir europinių NATO šalių santykių nevalia nutraukti, nepaisant to, kokie sudėtingi jie būtų.
„Šiuo metu esame disfunkcinė šeima, bet negalime sau leisti skyrybų, nes kaina būtų per didelė. Galbūt tiesiog šiek tiek skirtingais greičiais judėjo atskiri blokai Europoje. Tai per 24 valandas Briuselyje labai supanašėjo visų valstybių pozicijos“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministrė.
„Absoliuti dauguma NATO gynybos ministrų kalbėjo apie tai, kad Indijos-Ramiojo vandenyno regionas ir Rusija turi būti matomi kaip vienos dėlionės dalys, ir Europai, ir JAV reikės šiais klausimais labai artimai bendradarbiauti“, – pridūrė ji.
Miunchene – ypatingai svarbūs momentai
ELTA primena, kad praeitą savaitę Vokietijoje vyko 61–oji Miuncheno saugumo konferencija. Vienu svarbiausių tarptautinių saugumo politikos forumų laikomas renginys truko iki vasario 16 d. Jame dalyvavo apie 60 šalių ir vyriausybių vadovų, 150 ministrų bei tarptautinių organizacijų lyderių.
Sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 m. laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. nuo BVP. Papildomi asignavimai reikalingi, siekiant iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Gruodį Vyriausybei padidinus skolinimosi limitą krašto apsaugos reikmėms, šįmet asignavimai gynybai sieks 4 proc. nuo BVP.