Ukrainos likimą bent kol kas sprendžia Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir prieš trejus metus ją užpuolusi Rusija. Pirmadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas nebuvo informuotas apie būsimas derybas, ir pridūrė, kad Ukraina tikrai nepripažins susitarimų, sudarytų be jos dalyvavimo.
Į situaciją sureagavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, todėl keli Europos lyderiai dar pirmadienio vakarą atskirai susitiko Paryžiuje – aptarė, kaip reikėtų elgtis, derybų dėl Ukrainos kontekste likus nuošalyje. Visgi konkrečių vaisių šis susitikimas nedavė.
Į šį susitikimą nepakviesti ir Baltijos šalių lyderiai, nors būtent į šias valstybes, tarp kurių yra ir Lietuva, baksnoja V.Zelenskis. Jis yra užsiminęs, kad Rusija jau kitais metais galėtų kėsintis į NATO, o Baltijos šalys būtų pirmasis Vladimiro Putino taikinys.
Portalo Lrytas kalbinti politikos ekspertai paaiškino, kodėl Europos balsas bent kol kas derybose yra nutildytas, kiek šis susitikimas apskritai turi prasmės, jei Ukraina jo jau dabar nepripažįsta, bei kokią žinią pastarųjų dienų įvykiai siunčia Lietuvai.
Europa šiandien – „ne veikėjas“?

