Apie būsimą susitikimą G. Nausėda užsiminė dar praėjusią savaitę. Tuomet vertindamas JAV ir Rusijos lyderių pokalbius dėl galimų taikos derybų bei besikeičiančią geopolitinę situaciją, prezidentas akcentavo – reikia siekti, kad po penkerių metų saugumo padėtis šalyje būtų geresnė nei dabar.
Todėl jis informavo, kad kvies parlamentinių partijų atstovus kalbėtis ne tik dėl galimų papildomo krašto apsaugos finansavimo šaltinių – žadama aptarti ir galimybes atnaujinti susitarimą dėl gynybos politikos.
„Kitą savaitę aš kviečiu visų Seime esančių partijų vadovus į Prezidentūrą. Noriu kalbėti apie du dalykus: apie galimą naują gynybos susitarimo redakciją – jeigu partijos mano, kad susitarimą dėl gynybos ir saugumo reikia naujai suformuluoti. Taip pat (noriu – ELTA) kalbėti apie finansavimo šaltinius tam tikslui, kurį iškėlė Valstybės gynimo taryba“, – ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
Susiję straipsniai
Sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu kasmet šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo BVP.
Eltos kalbinti politinių jėgų atstovai anksčiau teigė, kad iš esmės teigiamai vertina prezidento iniciatyvą ir yra nusiteikę diskutuoti dėl naujos susitarimo redakcijos. Tačiau parlamentarai akcentuoja – pirmiausiai reikia sutarti dėl vieningos pozicijos apie galimus gynybos finansavimo šaltinius.
Atnaujintą susitarimą dėl gynybos daugelis parlamentinių partijų pasirašė dar 2022 m. Juo politinės jėgos įsipareigojo išlaikyti ne mažesnį kaip 2,5 proc. nuo BVP finansavimą krašto apsaugai.
Išvakarėse – įtampos dėl „Nemuno aušros“ sprendimo nedalyvauti
Prezidentūroje ketina dalyvauti bene visų šiuo metu atstovų Seime turinčių partijų delegatai – socialdemokratus atstovaus premjeras Gintautas Paluckas, demokratus „Vardan Lietuvos“ – šios partijos pirmininkas, parlamento vadovas Saulius Skvernelis.
Susitikime ketina dalyvauti ir opozicinių konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, liberalus atstovaus partijos vicepirmininkas Simonas Kairys, „valstiečius“ – politinės jėgos lyderio pavaduotoja, frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė. Taip pat į posėdį ketina atvykti ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderis Waldemaras Tomaszewskis.
Visgi, viena valdančiosios koalicijos partnerė – Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ – susitikime nedalyvaus. Kaip Eltai teigė parlamentaras, šiuo metu jis yra komandiruotėje Briuselyje, į Lietuvą grįš tik trečiadienio vakarą. Visgi, R. Žemaitaitis patikino, kad kitų atstovų į Prezidentūrą partija taip pat nedeleguos.
„Tai yra užimtumo klausimas, turime pakankamai savo darbotvarkes. Čia negali būti, kad aš dabar užsimaniau ir darau posėdį. Aš savo kelionės ir komandiruotės neatšauksiu vien dėl to, kad nueiti pasišnekėti“, – aiškino „aušriečių“ pirmininkas.
„Prezidentūra turi atlikti namų darbus. Ir kai nori šaukti tokį rimtą susirinkimą, turėjo partijų lyderiams išsiųsti, ką jie siūlo, turėjo atsiųsti mokestinių pakeitimų siūlymus, kiek skirs kariuomenei, kiek skirs finansavimui... O dabar pasikviesti ateiti atsigerti kavos – aš tikrai nesiruošiu atšaukinėti labai svarbaus vizito“, – kartojo jis.
Į R. Žemaitaičio sprendimą netruko sureaguoti ir Prezidentūra.
„Yra momentai, kai kiekvienas turime nuspręsti, su kuo ir kur esame. Lietuva sprendžia savo iššūkius, ponas žemaitaitis (F. Jansonas paprašė pavardę rašyti iš mažosios raidės – ELTA) savuosius. Gerai, kad pagaliau tapo aišku, kas ir kurioje pusėje yra“, – komentare Eltai teigė prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.
Premjeras Gintautas Paluckas tokį kolegos „aušriečio“ sprendimą pavadino klaida.