„Nevadinčiau to rusišku naratyvu. Kietesnės retorikos esame matę ir anksčiau. Taip, kai kurie teiginiai neatitinka tikrovės. Tas yra akivaizdu, bet yra erdvės pataisyti tą informaciją“, – teigė K. Budrys.
„Kaip ir nuolat kartojamas naujosios prezidento administracijos teiginys, kad Amerika teikia daug daugiau paramos nei Europa. Tai yra tiesiog faktinė netiesa. Visą statistiką turime ir žinome, kad trečdaliu daugiau paramos yra Europa suteikusi“, – pridūrė jis.
Taip pat, pasak užsienio reikalų ministro, kiekvieno naujosios JAV administracijos įrašo socialiniuose tinkluose nederėtų laikyti jų geopolitinės laikysenos lūžiu. Anot jo, svarbu ne tai, ką daro amerikiečiai, o tai, kokios pozicijos laikosi Europa.
Mėnuo, kai D. Trumpas JAV prezidento kėdėje: naujų teritorijų užmojai, muitai ir derybos dėl karo Ukrainoje
„Nepulčiau vertinti kiekvieno įrašo socialinėje platformoje ir sakyti, kad čia jau lūžo į vieną ar į kitą pusę JAV laikysena. Girdime iš kolegų amerikiečių, kurie sako, kad tai yra pradinis kontaktų užmezgimas ir į derybas (dėl taikos Ukrainoje – ELTA) dar tik bus įeita. Tai ir palaukime, su kuo ten bus įeita“, – ketvirtadienį „Žinių radijuje“ aiškino K. Budrys.
„Tačiau, kur neturime laukti, tai yra europiečių pozicija, laikysena ir veiksmai. Laikas bėga, dienos bėga. Ši savaitė, kita savaitė yra labai svarbios dėl to, kad susijusios ir su trečiosiomis karo metinėmis, ir ne vienu svarbiu susitikimu. (...) Vienas dalykas yra tai, ką daro amerikiečiai. Tačiau man daug svarbiau, ką darome mes, ką daro Europa“, – akcentavo jis.
Susiję straipsniai
ELTA primena, kad trečiadienį JAV prezidentas pavadino Volodymyrą Zelenskį diktatoriumi ir pareiškė, kad jis turi veikti greitai, jei Ukraina nori išlikti kaip šalis. Prieš tai jis pažėrė tuos pačius teiginius, kuriuos kartoja Kremlius: kad Ukraina pati kalta dėl karo ir kad V. Zelenskis nėra teisėtas prezidentas.
Savo ruožtu V. Zelenskis apkaltino D. Trumpą pasidavus Rusijos „dezinformacijai“.
K. Budrys neabejoja, kad Rusija vėl kels ultimatumą NATO: jeigu būsime minkšti – tai įvyks anksčiau
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys neabejoja, kad taikos derybų metu Rusija gali pakartoti 2021 m. NATO keltą ultimatumą nesteigti karinių bazių Rytų Europoje.
„Tikrai ištrauks, apie jį tikrai bus šnekama. Aš net neabejoju. Jeigu būsime minkšti – (ultimatumą – ELTA) ištrauks anksčiau“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.
2021 m. gruodį, tvyrant įtampai tarp pajėgas prie sienos su Ukraina sutelkusios Maskvos ir Vakarų, Rusija iškėlė ultimatumą NATO. Tuo metu Maskva reikalavo, kad Aljansas negali priimti jokių naujų narių ir ragino nesteigti jokių naujų karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
Siekiant parodyti tvirtesnę Europos poziciją, K. Budrys ragina Bendrijos politikus mažiau veltis į diskusijas ir imtis daugiau konkrečių iniciatyvų. Kaip galimus sprendimus ministras įvardijo papildomus įsipareigojimus gynybai, papildomą paramą Ukrainai ir sankcijų paketo Rusijai plėtimą.
„Tai, kad šiai dienai kai kurios šiaurės šalys teikia daugiau paramos nei kai kurios didžiosios valstybės kartu sudėjus – tai turi būti jiems spaudimo priemonė, kad užtenka šnekėti. (...) Reikia spausti, kad turėtų būti sprendimai“, – kalbėjo K. Budrys.
„Jeigu nori atsidurti prie to (taiko derybų – ELTA) stalo, yra būdas kaip nueiti prie to stalo – turi nusinešti vaišių. Nori daryti įtaką, nori turėti svertą – ne retoriniai svertai veikia Rusiją, Rusiją veikia lazdos. Mes turime tų lazdų – panaudokime. Jeigu po kelių savaičių liksime prie to paties, tai arba eisime į regioninius sprendimus, arba galėsime tik skųstis, kaip čia taip negerai atsitiko“, – pabrėžė jis.
Pastaruoju metu abejonių dėl JAV įsipareigojimų užtikrinti saugumą Europoje sukėlė į Baltuosius rūmus grįžusio Donaldo Trumpo pareiškimai. JAV lyderis nuolat akcentuoja, jog, Europos šalims neskiriant pakankamai dėmesio ir finansų gynybai bei saugumui, Jungtinės Valstijos gali pasitraukti iš NATO. D. Trumpas reikalauja, kad kiekvienos narės išlaidos gynybai sudarytų 5 proc. BVP.
Šiuo metu Lietuva gynybai skiria 4 proc. nuo BVP, o nuo kitų metų Valstybės gynimo taryba (VGT) šį skaičių siūlo padidinti iki 5–6 proc. nuo BVP.