Pagal galiojančius teisės aktus, tvarką teismuose padeda užtikrinti policija, tačiau pareigūnai budi tik Konstituciniame Teisme, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme. Savo ruožtu likę 17 Lietuvos teismų neturi veiksmingų saugumo priemonių.
„Turime pripažinti, kad teismuose dirbantys ir besilankantys asmenys nėra saugūs, nes patekimas į daugelį teismų – visiškai nekontroliuojamas, niekas netikrina čia atvykstančių asmenų tapatybės, o į teismo posėdžių sales galima įeiti su įvairiais neleistinais daiktais.
Matome, kad dabartinė tvarka, pagal kurią užtikrinti teismų saugumą pavesta policijai, nėra efektyvi.
Tokia situacija susidaro todėl, kad teismų saugumui pasitelkiama ne ta institucija. Policijos pajėgos turi būti nukreipiamos ne atskirų įstaigų apsaugai, o visos visuomenės saugumo stiprinimui, nusikalstamumo prevencijai ir tyrimui. Objektų apsaugos srityje tikslinga pasitelkti VST pareigūnus“, – teigė S. Skvernelis.
Pasak parlamento vadovo, siekiant užtikrinti fizinę teismo pastatų apsaugą bei viešosios tvarkos palaikymą juose reikalingi efektyvūs sprendimai ir sisteminis požiūris. S. Skvernelio registruotomis įstatymo pataisomis siekiama, kad Viešojo saugumo tarnybai, turinčiai didelę objektų apsaugos ir viešosios tvarkos saugojimo patirtį, būtų pavesta dar vieną funkcija – teismų apsauga.
„Kilus incidentui Kauno apylinkės teisme, kai kaltinamasis smurtavo prieš teisėją, paaiškėjo, kad tik nedidelė dalis teismų turi apsaugos darbuotojus, o dar mažesnė dalis teismų pastatų turi apsaugos vartelius. Tiesa, po kilusių išpuolių Lietuvos policija pažadėjo dažniau patruliuoti teismų apylinkėse, girdėjome apie tai, kad teismuose atsiras papildomų vaizdo stebėjimo kamerų.Tačiau vertinant realią situaciją, akivaizdu, kad siekiant veiksmingos išpuolių prevencijos vien šių priemonių nepakaks. Negalime laukti, kol išgirsime dar liūdnesnių istorijų apie incidentus teismuose, negalime leisti susiformuoti praktikai, kad Lietuvos teismuose galima nevaržomai lieti agresiją. VST pasitelkimas teismų apsaugai būtų logiškas ir tinkamas“, – sako S.Skvernelis.
Kaip pastebima pranešime žiniasklaidai, siūlymas teismų apsaugą patikėti VST nebūtų visiškai naujos funkcijos šiai tarnybai. VST jau dabar pagal įstatymą yra atsakinga už dalį viešosios tvarkos užtikrinimo teismuose. Pavyzdžiui, atlikusi asmenų konvojavimą, ji saugo juos per teismo posėdžius, tad manoma, kad tarnybos veiklos išplėtimas ir į nuolatinę pastatų apsaugą galėtų būti pakankamai lengvai įgyvendinamas dar šiais metais.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seimo pirmininkas S. Skvernelis susitikime su Teisėjų taryba aptarė teismams aktualias problemas ir galimus įstatymų pakeitimus.
Apie teismų saugumą, teismų sistemos finansavimo didinimą pradėta aktyviau kalbėti po to, kai sausio viduryje Kauno apylinkės teisme vyras užpuolė šio teismo teisėją. Jai skelbiant nutartį, kuria atmestas kaltinamojo prašymas dėl laikino asmens dokumento grąžinimo, kaltinamasis reagavo agresyviai – paeiliui į teisėją metė tris kėdes. Vėliau, iškvietus policijos pareigūnus pagalbos mygtuku ir teisėjai su sekretore bandant iš posėdžių salės pasitraukti, pasivijęs teisėją kaltinamasis jai dar smogė kumščiu. Teisėja patyrė sumušimus, ji buvo apžiūrėta į įvykio vietą atvykusių medikų.
Teisingumo ministerija (TM) vasarį pranešė, kad skubos tvarka sudarytoje tarpinstitucinėje darbo grupėje dėl teisėjų ir teismų apsaugos Lietuvos policija įsipareigojo siaurinti policijos pareigūnų patruliavimo zoną, kad pareigūnų ekipažai būtų arčiau teismų. Tai, anot ministerijos, leis užtikrinti dar operatyvesnę policijos pareigūnų reakciją į bet kokias pavojingas ir saugumui grėsmę keliančias situacijas teismų rūmuose.
