„Turi būti aiškūs atsakymai, parametrai, kai mes jau sakome „esame dalyvaujantys ar nedalyvaujantys“. Aš neatsimenu iš savo karjeros diskusijos, kur mes būtume pradėję taip smarkiai nuo kito galo atsakinėti – siųsime ar nesiųsime, kur siųsime, kokių uždavinių vykdyti siųsime ir panašiai. Mums reikia daugiau aiškumo. Todėl mes sakome – nepasitraukiame iš pokalbio, nežinodami visų atsakymų, bet duokite atsakymus“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė K. Budrys.
Politikas priminė, jog prieš metus buvo kilusios panašios diskusijos – tada jas inicijavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. K. Budrys pabrėžė – nuo tada neatsirado daugiau aiškumo dėl galimų karių misijų Ukrainoje.
„Gaukime tuos atsakymus, patys juos išdirbkime, kokios bus funkcijos, kokie bus scenarijai įvairioms situacijoms, kokie bus įgaliojimai, koks bus mandatavimas – yra daug niuansų, nuo kurių priklauso, kokių iš viso pajėgų reikia ir kam jos turi ruoštis“, – dėstė jis, atkreipdamas dėmesį, jog kalbos gali suktis ir apie taikdarių, ir apie stebėjimo, teisėsaugos pareigūnų ar atgrasomąsias misijas.
Susiję straipsniai
„Tai labai skirtingi dalykai. Neturint šių parametrų, sunku taip šokinėti ir sakyti, kad mes tikrai ten būsime ar mes tikrai tenai nebūsime“, – pakartojo K. Budrys.
Todėl, tęsė ministras, Lietuva dalyvauja diskusijose ir siekia išsiaiškinti atsakymus į minėtus klausimus.
„Lietuvos laikysena tokia ir yra – dirbame ties atsakymais, koks tas bus operacinis planas, sumanymas, koks bus didžiųjų valstybių įsitraukimas, nes vien jau iš tos logistinės pusės žinome, kad be didžiųjų valstybių, be JAV, sunku iš viso aprūpinti kokias nors operacijas, kurios yra toliau. Ir tada bus aišku. Mes tikrai nenersime pliku užpakaliu į dilgėles ir tuo labiau nepasitrauksime (iš pokalbių – ELTA), kol neaišku apie ką yra (kalbama – ELTA)“, – apibendrino jis.
„Mes turime turėti realistiškumo šioje situacijoje, nes dabar kas yra be tikslių atsakymų – mes čia tik keliame arba aukštus lūkesčius, arba nusivylimus, arba įtampas atskirose visuomenėse dėl mūsų galimo įsitraukimo. Man šis procesas pradeda atrodyti iš principo ydingas“, – pridūrė K. Budrys.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija paragino europiečius sukurti taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje. Britų premjeras Keiras Starmeris jau pareiškė esąs pasirengęs pasiųsti karių. Ir Švedija neatmetė galimybės pasibaigus karui Ukrainoje dalyvauti taikdariškose pajėgose.
Vokietijos vyriausybė tuo tarpu reaguoja santūriai. Kancleris Olafas Scholzas diskusijas apie Europos taikos dalinį pavadino „visiškai per ankstyvomis“. Tai „netinkami debatai netinkamu laiku netinkama tema“, sakė jis Paryžiuje po Ukrainos klausimui skirto viršūnių susitikimo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sausį pareiškė, kad bet kokiam taikos susitarimui su Rusija prižiūrėti prireiktų mažiausiai 200 000 Europos taikdarių.