Ketvirtadienį Vilniuje prasidėjo dešimtoji tarptautinė konferencija „Vilniaus saugumo forumas 2025“, kurios metu aptariami svarbiausi geopolitiniai pokyčiai ir problemos.
Buvęs Estijos kariuomenės vadas Veiko-Vello Palmas, komentuodamas situaciją Ukrainoje, nuo kurios priklauso ir mūsų saugumas, atkreipė dėmesį, kad karas dar nelaimėtas dėl to, jog Europa davė „per mažai ir per vėlai“.
„Per mažai ne todėl, kad Europa nenorėjo, bet neturėjo, ką duoti. Tokia yra tiesa. Nesileisiu į detales, bet prisimenu, kai prieš kelerius metus NATO rėmuose vyko diskusijos apie pajėgumus ir kažkas pasakė, kad NATO turi 30 batalionų. 27 iš jų priklausė JAV, likę trys – kitoms trims Aljanso valstybėms. Tokia buvo skaudi karinė realybė.
Europa galvojo, kad ekonomika, inovacijos, diplomatija turi būti viso ko priešakyje. JAV to nepamiršo, bet tam, kad galėtum būti kažkieno priešakyje, turi turėti į ką atsiremti. Tai nebuvo Europos pabudimo momentas“, – apgailestavo V.Palmas.
Europą jis palygino su vaiku, kuriam jau 35-eri, tėvai jį išvaro iš namų ir tik tuomet jis pradeda sukti galvą, ką daryti toliau.
„Aš nesu politikas, nežinau, kas laukia Europos, bet stengiuosi nežiūrėti į viską pro rožinius akinius. Nesu tikras, kad visos valstybės suvokia tai kaip egzistencinę grėsmę, bet kaip mažos valstybės atstovas galiu pasakyti, jog mes tokį suvokimą turime. Tą suvokimą turi ne tik Estija, bet ir Latvija bei Lietuva“, – apie Rusijos keliamą pavojų užsiminė estas.
V.Palmas akcentavo, kad niekam taip nerūpi Lietuvos likimas, kaip patiems lietuviams, dėl to savo saugumu pirmiausia turime rūpintis patys.
Susiję straipsniai
„Niekas nepasikeitė. Rusija ir toliau išlieka egzistencine grėsme. Kam tenka pagrindinė atsakomybė už Lietuvos, Estijos gynybą? Kam Lietuvos nepriklausomybė rūpi labiausiai? Patiems lietuviams. Jei būsime užpulti, nėra abejonių, kad mes kovosime.
Mums neturi rūpėti, ką darys kiti, mes pradėsime kovoti ir džiaugsimės, jei prie tos kovos prisijungs ir kiti. Yra įvairių požiūrių, man ir Estijoje teko išgirsti, kad NATO turi atsakomybes, mes – įsipareigojimus. Mes turime dažniau vartoti įvardžius „aš“, „mes“, o ne „jie“. Tai turi pasikeisti“, – įsitikinęs buvęs Estijos kariuomenės vadas.
Jo teigimu, dabar į savo gynybą turime investuoti tiek, kiek reikės, nes pralaimėjimo atveju viskas nebeteks prasmės. Karas, pasak generolo, yra kovojamas ne apkasuose, o fabrikuose.
„Jeigu tai reikštų 25 proc. nuo BVP gynybai, tiek ir reikėtų skirti“, – nurodė estas, pridurdamas, kad šiuos skaičius įvardijo tik kaip pavyzdį ir pajuokaudamas, jog juos kaipmat turėtume pamiršti.
Santykius tarp NATO ir pačių šalių investavimo į save jis palygino su santuoka – kiekviena pusė turi padaryti daugiau, nei gali.
„Tam, kad apgintume savo nepriklausomybę, turime daryti daugiau, nei reikia. Tai būtų sąžiningas naštos pasidalijimas“, – pažymėjo V.Palmas.
Buvęs Estijos kariuomenės vadas kvietė pažvelgti ir į pozityviąją pusę – dabar Lietuvos gynybiniai pajėgumai yra nepalyginamai stipresni nei prieš penkerius ar dešimt metų.
„Laikraščiuose, antraštėse skaitome įvairius prognozuojamus scenarijus – ar tai būtų 72 valandos, ar septynios dienos – kiek užtruktų užkariauti Lietuvą. Sklando panašios žinutės. Tačiau tai jau nėra realistiška. Dabar jau svarstoma, kaip karo veiksmus reikėtų perkelti į Rusijos žemę.
Tokie scenarijai yra analizuojami karinėje plotmėje. Viskas nėra taip blogai, tiesiog skirkime daugiau lėšų gynybai“, – paragino estas.
Į klausimą, ar gali atsitikti taip, kad NATO apskritai subyrės, pašnekovas pažvelgė filosofiškai.
„Baimė visuomet yra blogas patarėjas. Turite gyventi labai atsargiai, geografiškai būdami šalia Rusijos, bet pagalvokime apie tokį scenarijų – JAV mums nepadės, NATO žlugs, 5-asis straipsnis nebus aktyvuojamas.
Kas nuo to pasikeis? Ar mes vis tiek toliau kovosime? Žinoma. Ar dėl to kova bus sunkesnė? Ko gero, taip. Bus, kaip bus. Estijoje, kai įvykiai klostosi ne taip gerai, kaip norėtume, sakome, kad slidinėjimui yra prastas oras. Tiesiog turime susitaikyti. Jei neturėsime galimybės slidinėti, tam, kad palaikytume formą, galbūt teks pabėgioti. Mes tikrai nenustosime kovoti, jei to prireiks“, – patikino V.Palmas.
Panašią poziciją išsakė ir Izraelio atsargos brigados generolas Ephraimas Snehas. Jis kartojo, kad, nepaisant to, kokie svarbūs yra ryšiai su sąjungininkais, pirmiausia visos šalys turi pasikliauti savimi – paramos, anot atsargos generolo, sulaukia tie, kurie patys yra pakankamai stiprūs.
„Jūs turite gebėti kovoti patys, net jeigu turėtumėte tai daryti vieni, vardan savo egzistencijos. Niekas to už jus nepadarys“, – įspėjo E.Snehas.
D.Labučio (ELTA) nuotr.
Izraelio atsargos brigados generolas ragino Baltijos valstybes pagalvoti apie bendro gynybinio aljanso suformavimą.
„Kas yra pagrindiniai mūsų partneriai, mūsų sąjungininkai? Tai yra kaimynai. Kaimynai, su kuriais jus sieja bendri interesai ir bendri priešai. Jūs kalbėjote apie NATO žlugimą. Ne, NATO nežlugo, o tiesiog pasikeitė. Kaip pasikeitė ir pasaulis. N.Chruščiovas, L.Brežnevas neturėjo draugų NATO. O V.Putinas turi“, – pavyzdį pateikė jis.
„Baltijos valstybės turi bendrus interesus, bendrą priešą. Jas vienija ir ta pati politinė kultūra. Galvokite apie Baltijos šalių gynybos aljansą. Jūs dar nesate jo sukūrę, bet sukursite. Kažkas man yra pasakęs, kad stipriausia koalicija yra silpnųjų koalicija. Ganėtinai nedidelės valstybės gali susiburti ir tapti stipria jėga“, – aiškino E.Snehas.
Savo ruožtu buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas, atsargos generolas leitenantas Benas Hodgesas patikino, kad Lietuva, kas benutiktų ateityje, visada gali kliautis JAV, ir pagalbos tikrai sulauks. Tiesa, ta pagalba iki mūsų gali keliauti net ir dvi savaites, tačiau ji bus suteikta.
„Europos saugumui užtikrinti kasmet mes išleidžiame milijardus dolerių. Manau, kad tai jau savaime yra daug pasakantis dalykas. Žinoma, respublikonai dominuoja Kongrese, bet jie palaiko Europą, Ukrainą ir NATO. Palaukime ir pažiūrėkime, kas įvyks per artimiausias dienas“, – ramino jis.
B.Hodgesas taip pat sureagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžius, pabrėždamas, kad karą sukėlė Rusija, o tikrasis „blogiukas“ yra Vladimiras Putinas.
„D.Trumpas, kaip ir buvę prezidentai, yra teisus sakydamas, kad Europa daro nepakankamai. Lietuva, Lenkija yra išimtys. Bet labai daug valstybių nepakankamai investuoja į savo saugumą. Vašingtonas daro viską, kad padėtų sau ir sąjungininkams, jis laikosi sutarties. Be Lietuvos yra daug kitų valstybių, kurios nedaro to, ką turėtų daryti.
Aišku, pasisakymai yra gal per daug griežti, bet jie yra skirti sukrėsti, priversti Europą imtis veiksmų. Manau, kad tai yra svarbu“, – teigė jis.