Seime penktadienį surengtoje jau antrojoje tarptautinėje konferencijoje „Lietuva-Ukrainai“ kalbėjęs europarlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis emocingai tvirtino – jokių derybų tol, kol prie stalo nesėdi pati Ukraina, nėra ir būti negali.
„Visa kita yra tik dalybos. Mes turime tik du pasirinkimus: Helsinkio susitarimai arba Jalta. Jalta yra jėgos dalybų ir naujų dalomųjų linijų statymas, o Helsinkio susitarimai yra pasaulio tvarka, ant kurios laikosi tautų nepriklausomybė, suverenitetas, teritorinis integralumas ir tautos teisė apsispręsti be jokių intervencijų iš išorės“, – kalbėjo V.P.Andriukaitis.
Europarlamentaras pareiškė, kad nereikia bijoti atvirai pasakyti, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas neturi mandato deryboms dėl taikos Ukrainoje, netgi priešingai – jam turi būti pastatytas „sanitarinis kordonas“.
„JAV mandato iš Ukrainos neturi. Šiandien reikėtų pasakyti, kad ponui D.Trumpui reikėtų pritaikyti cordon sanitaire (sanitarinis kordonas, liet.)“, – nurodė socialdemokratas.
„Neklaidinkime visuomenės. Nėra jokių derybų, yra dalybos. Prieš dalybas turi susivienyti visas demokratinis pasaulis. Helsinkio susitarimai yra tai, kas turi būti įgyvendinta“, – kartojo jis.
Europarlamentaras Paulius Saudargas pasakojo, kad iš JAV sklindantys žodžiai jį nukelia į 2022-ųjų vasarį, kai Rusija pradėjo plataus masto puolimą Ukrainoje.
„Labai simboliška, bet sutampa taip, kad pastaruoju metu veiksmai geopolitinėje scenoje, pono D.Trumpo retorika ir veiksmai verčia mane pasijusti panašiai, kaip pasijutau prieš trejus metus, vasario 24-ąją. Kai atrodo, kad pasaulio tvarka staiga sugriuvo, kai atrodo, kad nebežinai dėl to, kas vyks rytoj ir kai atrodo, kad teks patiems prisiimti atsakomybė už savo ateitį“, – kalbėjo P.Saudargas.
Tokiu metu visi, anot jo, turime labai rimtai pagalvoti, ką mes galime realiai ir greitai padaryti dėl savo išlikimo.
„Pirmas dalykas, reikia patiems padaryti savo namų darbus. Jeigu Lietuva bus silpna, jeigu Europa bus silpna, mes negalėsime padėti Ukrainai, mes negalėsime padėti net sau patiems. Aš labai kviečiu mūsų valdžią susitarti ne dėl 5–6 proc. (nuo BVP gynybai, – aut.past) Baltijos šalims, o visiems kitiems NATO aljanse – dėl 5 proc.
Kviečiu mūsų opoziciją, pirmiausia – TS-LKD, kurių narys esu, apsišarvuoti išmintimi, kantrybe ir pabandyti padėti, nuoširdžiai padėti pasiekti susitarimą“, – paragino konservatorius.
Jis įspėjo, kad laikas – ne mūsų sąjungininkas.
„Antras dalykas, ką galime padaryti, būdami nedideli – tai veikti tikslingai, taškiniu principu. Neaprėpsime visko“, – aiškino P.Saudargas.
Pesimistinių nuotaikų neslėpė ir europarlamentaras Petras Auštrevičius.
„Pastaruoju metu privalome toliau sulaikyti rusišką agresorių mūšio lauke, bet tuo pačiu reikia pripažinti, kad privalome suvaldyti transatlantinio parterio politinį nuokrypį, taip pat ES viduje turime nepasiduoti orbaniškai propagandai ir radikalų demagogijai.
Niekas negali priversti Ukrainos atiduoti savo teritorijos priešui ir tai vadinti protingu kompromisu. Niekas neturi teisės reikalauti išskirtinių teisių į šalies iškasenas ir vadinti tai verslo susitarimu. Niekas neturi teisės reikalauti rinkimų karo ir ekonominio nuosmukio metu, ir vadinti tai demokratijos švente.
Kai kas tai daro, bet aš esu įsitikinęs, kad tai yra klaida“, – tvirtino P.Auštrevičius.
Demokratinis pasaulis, pasak politiko, dabar yra atsidūręs pavojuje, o priešai tik ir laukia tinkamo momento tuo pasinaudoti.
„Blogio ašies dalyviai labai akylai stebi Vakarų silpnumą ir tiesiog laukia savo valandos. Jie turi planą. Esu įsitikinęs, kad kiekvienas atsakingas Vakarų civilizacijos pilietis gali laisvai pasirinkti paramos Ukrainai būdą. Jų yra daug“, – pažymėjo europarlamentaras.
Jis apgailestavo, kad europiečiai patys nesugebėjo laiku užsitikrinti savo saugumo.
„Ir dabar tebevėluojame. Dabar laikas parodys mūsų ryžto stiprumą, išbandys mūsų bendrų sprendimų kokybę. Aišku viena – Europa be Ukrainos yra silpna. Europa su Ukraina yra labai stipri. Linkiu, kad tai suprastų Europa“, – kalbėjo P.Auštrevičius.
Nuotoliu į konferencijos dalyvius kreipėsi ir Europos gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius. Jis prašė šiek tiek palaukti ir pasižiūrėti, ką planuoja JAV.
„Aš nesiruošiu svarstyti JAV politikos. Mes pamatysime turbūt per artimiausią laikotarpį, kokia vyraujanti strategija bus įgyvendinama Vašingtono pastangomis. Bet žinau vieną dalyką, kad tai, ką mums tenka daryti ES mastu, tą reikia daryti keletą kartų ir greičiau ir stipriau.
Ypač kai kalbame tiek apie ES gynybos pajėgumų vystymą, tiek ir apie paramą Ukrainai“, – sakė jis.