Klaida ne todėl, kad sukaupta informacija apie konkrečius žmonių veiksmus yra valstybinės reikšmės, kurią nuspręsta ilgiems metams saugoti, o todėl, kad valstybė įsipareigojo prisipažinusius apsaugoti, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo dalyvauja rinkimuose.
Pradėtas viešinimas reikš, kad valstybė tokius asmenis paprasčiausiai apgavo. Nemažai žmonių prisipažino bendradarbiavę su KGB, nors apie tai bent tada, kai akcija vyko, Lietuvos archyvuose jokių duomenų nebuvo.
Arba buvo ant ribos – tikra ar netikra. Bet esmė ne tikrume, o valstybės apgavystėje.
Natūralus klausimas: ar galima tokia valstybe pasitikėti? Kaip ir kitais klausimais.
Viena valdžia pažada, kita – panaikina. Prieš 20 su trupučiu metų mano, kaip VSD vadovo, pozicija buvo paprasta – be jokių prisipažinimo akcijų skelbti tai, kas teisme įrodoma. Ir ničnieko daugiau.

