Viešojoje erdvėje galima matyti ir nemažai nerimo ženklų, esą JAV gali patraukti savo karius iš Europos, o „diktatoriumi“ Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį išvadinęs ir praktiškai dėl paties karo jį apkaltinęs D.Trumpas neva jau pateko į Rusijos dezinformacijos lauką ir gali agresoriui daryti nuolaidas.
Estijos sostinėje Taline jau ne vienerius metus gyvenantis komunikacijos specialistas Vaidas Matulaitis portalui Lrytas teigia, kad tam tikro nerimo Estijoje pastarosiomis dienomis yra, tačiau estai dabar susikoncentravę ne į piktinimąsi D.Trumpo pareiškimais, o į racionalius ir konkrečius sprendimus.
Tiesa, pabrėžė V.Matulaitis, šiandien Estijos situacija nuo Lietuvos skiriasi keliais pagrindiniais aspektais.
Kodėl valdžia laikosi santūrumo?
Paklaustas, kaip derybų dėl taikos Ukrainoje ir D.Trumpo pasisakymų kontekste pakito Estijos viešoji erdvė, V.Matulaitis pasakojo, kad pagrindinės temos tiek čia, tiek ir Lietuvoje šiandien yra tos pačios.
„Yra tam tikro sutrikimo, nes tie pokyčiai naratyvuose, ateinančiuose iš Vašingtono, iš Miuncheno, iš tikrųjų yra trikdantys, radikaliai pasikeitę ir stebina. Mes tą patį skaitome ir girdime tiek iš europinių šaltinių, Briuselio, tai panašiai yra ir Estijoje“, – komentavo pašnekovas.
Tačiau, pasak V.Matulaičio, nors Estija ir priklauso tam pačiam regionui, kaip ir Lietuva, čia į situaciją dėl pačios šalies specifikos reaguojama kiek kitaip. Estijos ekonomika, jo teigimu, tikrai neblizga, o papildomų įtampų įneša ir kiti valdžios sprendimai.
„Sakyčiau, Estijoje yra daugiau tam tikro laviravimo viešuose naratyvuose. Reikia nepamiršti, kad Estijoje beveik ketvirtadalis gyventojų yra rusakalbiai, o yra iš ištisų miestų, kaip Narva, kur yra vien tik rusakalbiai.
Atsižvelgiant į tai ir valdžios naratyvai galbūt yra atsargesni, santūresni, ne tokie aštrūs, ieškantys tokio vidurkio. Nereikėtų žiūrėti į Estiją viena linija, kad yra D.Trumpo pareiškimai ir Estijos reakcija. Yra ir kontekstas, kurį išgyvena ir valdžia, ir visuomenė.
Estijoje yra labai radikaliai padidėję mokesčiai, ir jie toliau didės. Kaip ką tik grįžęs iš Lietuvos galiu atvirai pasakyti, kad nors Lietuvoje nėra pigu, Estijoje yra dar brangiau. Paskutinės apklausos parodė, kad pagrindinės valdančiosios partijos reitingai yra dramatiškai nukritę ir pasiekė 2014 metų lygį – tai reiškia, kad valdžia patiria dar ir kitą spaudimą“, – aiškino komunikacijos specialistas.
V.Matulaitis pridūrė, kad Estijoje šiuo metu vykdoma ir švietimo reforma, kai mokyklose pereinama tik prie estų kalbos.
„Tai yra dar vienas įtampos židinys, kuris irgi susijęs su rusakalbiais. Tai visas tas kompleksas, taip pat ir geopolitinis fonas, kuria bendrą įtampą, tos įtampos yra daug, dėl to galbūt ir valdžia, ir žiniasklaida privengia dar papildomo mazuto pylimo į ugnį.
Yra daug analitikos, vis dar yra pareiškimų, kad reikia neskubėti, kad susipriešinimas tarp Europos ir JAV yra parankus Kremliui ir kad vis dėlto reikėtų laikytis tos linijos, kad mes esame viena ašis. Nors, aišku, čia pat pasigirsta ir kritikos, kad jau akivaizdu, jog tai nebe viena ašis“, – aiškino Taline gyvenantis lietuvis.
Taip pat, pasak jo, bendros įtampos sumažinti nepadeda ir vienas religinis aspektas.
„Dar viena svarbi sudedamoji dalis, kuri šiuo metu vyksta, yra taip vadinamos Maldos namų ir bažnyčių įstatymo pataisos Estijoje, kurias bandoma priimti. Jomis siekiama aiškiau reguliuoti stačiatikių bažnyčios veiklą, kitaip sakant, tai yra nukreipta į Maskvos patriarchato įtaką Estijoje, per kurią, įtariama, yra tam tikras Kremliaus propagandos skleidimas.
Ten apskritai yra fenomenali situacija, nes Estijos valdžia bando apriboti tą įtaką, skleidžiamą per Maskvos patriarchato maldos namus, tas pataisas kritikuoja viena labiausiai nacionalistinių dešinioji konservatyvioji Estijos partija, kuri dabar yra pagrindinė didžiausia opozicinė partija, ir gąsdina, kad tai yra paranku Rusijai, nes dabar atėjęs D.Trumpas ir jo aplinka yra labai konservatyvūs ir pasisako už religines laisves, ir kad Estija gali sulaukti dar papildomos atakos ir šiuo klausimu“, – kalbėjo V.Matulaitis.
Paklaustas, kaip į pastaruoju metu girdimas žinutes iš JAV ir Europos reaguoja patys Estijos rusakalbiai, pašnekovas svarstė, kad didelio susipriešinimo šioje grupėje nėra, bet tai visgi yra nevienalytė minia – skirasi kartos.
„Jaunesnė karta yra artimesnė europiniams naratyvams, yra lojalesnė Estijos valstybei, mieliau mokosi estų kalbos. Vyresnė karta yra labiau konservatyvi, dažnu atveju iš įpročio renkasi žiūrėti, klausyti ir vartoti žiniasklaidą, ateinančią iš rytinės sienos. Tokios galimybės vis dar yra, nors ribojimai ir įvesti.
Ir poveikis jiems yra kitoks – ir sinchronizacija, elektros tinklų atsijungimas nuo BRELL parodė, kad jie yra žymiai labiau paveikiami. Tai parodė ir padidėjusios eilės, perkant tam tikras prekių grupes kaip druska, mėsos konservai, taip pat grynųjų pinigų nusiėmimas iš bankomatų. Savo akimis mačiau, kaip išvakarėse nusidriekė eilės prie bankomatų.
Taip pat yra ir geografinis dalykas – Taline rusakalbiai, gyvenantys šalia estų, vis tiek girdi kalbą, dirba mišriuose kolektyvuose, eina į mišrias mokyklas, kaimynai yra labiau mišrūs, tai yra daugiau susilietimo tarpusavyje. Kokioje Narvoje ar mažesniuose miesteliuose yra visiškai uždari autonominiai burbulai ir jie gyvena savo atskirą gyvenimą, su savo medijomis. Tai ten yra visko“, – dėstė V.Matulaitis.
Jo teigimu, kai kalbame apie Estijos visuomenę, ypač geopolitinių sukrėtimų fone, reikia atskirti, apie kokią Estiją kalbame: „Deja, tenka pripažinti, kad Estijų yra ne viena, o mažiausiai dvi.“
Jau daugybę metų žino, kam iš tiesų ruoštis
Pasak Taline gyvenančio komunikacijos specialisto, pastarosiomis savaitėmis girdimi įspėjimai dėl Europos saugumo estams šoko nesukėlė, nes atsipalaiduoti ši šalis sau neleido net ir tada, kai prieš tris dešimtmečius atgavo nepriklausomybę.
„Yra ir kitas dalykas – Estijoje jau nuo pat karo pradžios, kurio data Estijai yra labai simboliška, nes vasario 24-oji yra Estijos nepriklausomybės diena, buvo pareiškimai iš pačių aukščiausių kariuomenės vadų, kurie sakė, kad nereikia panikuoti, bet reikia būti realistams ir Estija turi ruoštis karui. Taip pat padaugėjo užsirašiusių į Gynybos lygą – tai yra panašus darinys tarp mūsų savanorių ir šaulių sąjungos.
Estai sakė, kad mes, skirtingai nuo Lietuvos ir Latvijos, nesiblaškėme su šauktiniais – ar jie turi būti, ar neturi, ar privaloma, ar neprivaloma turi būti karo tarnyba, nes mes žinome, kad mūsų kaimynas iš Rytų nepasikeis ir mes jo niekur nepastumsime, tos grėsmės yra, dėl to reikia nuosekliai ruoštis.
Dėl to tam tikra prasme estai yra nuoseklūs ir niekas labai stipriai nepasikeitė – tai nėra kažkoks panikos priepuolis ar šoko ataka. Jie suprato, kad pats aiškiausias signalas įvyko būtent prieš trejus metus – tada tapo aišku, kam reikia ruoštis, ir tą jie daro“, – akcentavo V.Matulaitis.
Pasak komunikacijos specialisto, estai apskritai yra labiau linkę į santūrią reakciją, dėl to pasipiktinimas vienu ar kitu pareiškimu kad ir iš dabartinio JAV vadovo trunka neilgai, lyginant su Lietuva.
„Tiesiog yra klausimas – kas toliau, kas iš to? Be abejo, visa tai yra užfiksuota, pastebėta, bet dabar yra analizuojama, kalbama, kad reikia ruoštis, kad galbūt Europai reikia konsoliduotis.
Yra nuskambėjęs ir Talino mero pareiškimas „Make Europe great again“, perfrazuojant D.Trumpo šūkį, kad galbūt tame netgi yra tam tikras pliusas, prabudinsiantis Europą ir priversiantis ją labiau konsoliduotis, atsisakyti tokio biurokratinio ir lėto požiūrio į viską.
Aišku, dabar didelis dėmesys skiriamas artimojo regiono stiprinimui, ryšių palaikymui – čia ir Suomija yra labai artimas sąjungininkas, su kuria yra daug dalykų koordinuojama ir saugumo klausimais“, – aiškino jis.
Pasak Estijoje gyvenančio lietuvio, estai taip pat, kaip ir Lietuva, daug dėmesio teikia gynybos finansavimui – ateinančiais metais skiriama BVP dalis turėtų viršyti 4 procentus.
„Jau kurį laiką yra daromi papildomi užpirkimai, papildomai perkama amunicija, ginkluotė keičiama ir naujai perkama, stiprinama jūros gynyba ir priešlėktuvinė, oro gynyba.
Vienu metu Lietuva labai džiaugėsi, kad aplenkė Estiją ekonominiu požiūriu, bet ypač kritikavo tokius griežtus Estijos mokesčių pakitimus, kad estai drastiškai kelia mokesčius, kas irgi yra tiesa, bet aš manau, kad Lietuvai tai irgi bus neišvengiamas kelias.
Estai mokesčius pakėlė būtent dėl to, kad finansuotų dramatiškai pakilusį gynybos biudžetą. (...) Bet Estijoje būtent ir yra aiškinama, kad laisvės ir nepriklausomybės kaina yra dar brangesnė ir kito kelio nelabai yra“, – kalbėjo V.Matulaitis.