„Mes norėjome ambicingesnio turinio ir terminų 16 sankcijų pakete. Taip pradedame ruoštis iš karto ir sekantiems sankcijų paketams. Bet matydami, kas vyksta aplinkui, turime būti realistiški. Ką mes anksčiau darydavome, tai derindavome sankcijas G7 formatu ir su JAV. Jei mūsų partnerystė paklibėtų sankcijų temoje, tai Europos Sąjungai būtų dar sunkiau išlaikyti vienybę“, – pirmadienį žurnalistams Briuselyje teigė K. Budrys.
Ministras taip pat sakė, kad ES privalo iki kovo mėnesio nuspręsti dėl to, kas bus daroma su virš 200 mlrd. eurų vertės įšaldytomis Rusijos centrinio banko lėšomis.
„Mes esame linkę stumti šį procesą į priekį, nes taip turėsime resursą paremti Ukrainą ir turėsime svertą daryti Rusijai įtaką. Neįsivaizduoju, kodėl mes čia stringame“, – sakė jis.
Susiję straipsniai
„Aš manyčiau, kad kovas yra terminas, kada reikės nuspręsti. Nes po to pavėluosime. (...) Per artėjančias savaites reikia susidėlioti taškus“, – pridūrė jis.
K. Budrys pabrėžė, kad nors dalis ES valstybių mato teisines ar ekonomines rizikas paimant šias lėšas, egzistuoja alternatyvūs modeliai, pavyzdžiui, skolinti dalį šių pinigų Ukrainai.
„Ir didžioji pinigų suma, daugiau nei 200 mlrd. eurų, ir įrankiai yra mūsų pusėje. Tai dėl to irgi reikia šnekėti su partneriais, tą darysime. Yra teisiniai argumentai, įvairios politinės, ekonominės ir finansinės rizikos, makroekonominės pasekmės. Mes to neneigiame, taip visa tai yra, bet dėkime ant stalo ir žiūrėkime, kaip tas rizikas sumažiname. Bet principinių kliūčių nėra“, – komentuoja jis.
Nuo 2022 metų, kai Kremlius pradėjo invaziją į Ukrainą, ES įšaldė maždaug 235 mlrd. dolerių Rusijos centrinio banko lėšų – didžiąją dalį visame pasaulyje imobilizuoto Rusijos turto. Apie 90 proc. lėšų ES saugo Belgijoje įsikūrusi tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“.
ELTA primena, dėl naujojo sankcijų paketo ES šalys susitarė praėjusį trečiadienį. Pirmadienį jam įsigaliojus, dar 13 bankų bus pašalinti iš „Swift“ mokėjimų sistemos. Be to, aštuonios rusų žiniasklaidos priemonės praras savo transliavimo licencijas ES.
Taip pat įvedamas platus draudimas importuoti rusišką aliuminį bei aliuminio lydinius, uždraudžiama išvežti prietaisus, kurie gali būti naudojami koviniams dronams valdyti.
Be to planuojami dar griežtesni veiksmai prieš vadinamąjį rusų šešėlinį laivyną. Sankcijų taisyklės pakeistos taip, kad ateityje baudžiamosios priemonės galėtų būti pritaikytos ir laivų kapitonams bei savininkams.
ES sankcionuojami laivų kapitonai ir savininkai negalės atvykti į ES. Be to, bus įšaldytas Bendrijos šalyse esantis jų turtas. ES pirmininkaujančios Lenkijos teigimu, tikslas pirmiausiai yra atgrasymas. Kapitonams kol kas negresia bausmės, nes išmesti inkarus tarptautiniuose vandenyse nedraudžiama.