„Mes neturime turėti kažkokių iliuzijų. NATO, kaip kolektyvinio saugumo garantas, yra labai svarbus ir esminis veiksnys. Bet kiek jis gali suveikti, šiandien tikrai nėra pagrindo abejoti, kad nesuveiks. Tačiau reikia turėti ir planą b, ir planą c“, – pirmadienį žurnalistams Seime teigė S. Skvernelis.
„Kalbant apie kitus planus, manau, kad kalbant apie valstybes, kurios supa Baltijos jūrą – mes turėtume turėti gynybinę alternatyvą, nekonkuruojant su NATO. Jei įvyktų taip, kad kažkas blokuotų, svarstytų, ar reikia priešintis – tas regioninis gynybinis aljansas būtų labai svarbus“, – pridūrė jis.
Politikas taip pat akcentavo, kad dabartiniame geopolitiniame kontekste Europai reikia aiškaus lyderio. Kaip galimą variantą jis įvardijo Vokietijos nacionalinius rinkimus laimėjusios konservatorių partijos pirmininką F. Merzą.
Kilus nerimui dėl JAV pajėgų – G. Nausėda ramina, kad tokių indikacijų nėra: priimtų dar daugiau
„Šiandieną Europai reikia ieškoti lyderio, kuris pademonstruotų lyderystę. Tai, kas vyksta Europoje yra mūsų, Europos, reikalas. Blogai, kad mes neatrandame to lyderio, kuris galėtų suburti mūsų valstybes ir pasiūlyti sprendimus. Yra daug susitikimų, daug vakarienių, daug pokalbių, bet nėra sprendimų. Galbūt Vokietijos kancleris galės būti tas lyderis, kuris pabandys pasakyti, kad europiečiai turi spręsti savo reikalus pirmiausia čia, Europoje“, – tikino S. Skvernelis.
Kalbos apie būtinybę Europai solidarizuotis saugumo klausimais prasidėjo reaguojant į JAV prezidentu išrinkto Donaldo Trumpo pareiškimus.
Susiję straipsniai
JAV lyderis yra pareiškęs, jog, Europos šalims neskiriant pakankamai dėmesio ir finansų gynybai bei saugumui, Jungtinės Valstijos gali pasitraukti iš NATO. D. Trumpas reikalauja, kad kiekvienos narės išlaidos gynybai sudarytų 5 proc. BVP.
Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį jis yra pavadinęs „diktatoriumi“. Dėl pastaruoju metu padidėjusio JAV dėmesio Rusijos atstovams F. Merzas ragino Europą stiprinti savo gynybos pajėgumus ir pareiškė neturintis iliuzijų dėl to, kas ateina iš Amerikos.
Praėjusią savaitę JAV gynybos sekretorius Peteas Hegsethas perspėjo NATO sąjungininkus Europoje nemanyti, kad amerikiečių karių buvimas žemyne „tęsis amžinai“, ir paragino juos skirti daugiau lėšų gynybai.
Visgi, reaguodamas į tokius pareiškimus buvęs D. Trumpo patarėjas Herbertas Raymondas McMasteris patikino, kad amerikiečių kariai liks Baltijos valstybėse.
Tarptautinių santykių sutartis pakeitė sandoriai
S.Skvernelis, komentuodamas amerikiečių inicijuojamas derybas dėl karo Ukrainoje, teigė, kad Tarptautiniuose santykiuose sutartis pakeitė sandoriai. Politikas neslepia, kad pasaulio dėmesį prikausčiusiame procese įžvelgia „blogą tendenciją“ – užmerkti akis prieš padarytus Rusijos nusikaltimus. O tai, akcentuoja parlamento vadovas, kurstys Rusiją ir toliau elgtis agresyviai.
„Kiekvienas nusikaltimas, už kurį valstybė ar atskiri asmenys nėra nubausti, skatina kartoti nusikaltimus. Deja, bet istorija ir tendencijos yra labai blogos“, – pirmadienį, po susitikimo su Ukrainos ambasadore, žurnalistams Seime sakė S. Skvernelis.
„Sausio 13-osios nusikaltimo organizatoriai ir vykdytojai nėra nubausti. Bučos, Irpinės karo nusikaltimų vykdytojų organizatoriai nėra baudžiami. Dabar sakoma, kad reikia sėsti prie derybų stalo ir su jais kalbėtis. Kiekvienas nebaudžiamumas skatina nusikaltėlį daryti naujus nusikaltimus“, – teigė politikas, omenyje turėdamas amerikiečių sprendimą derybų dėl taikos procese pirmiausiai išklausyti Rusijos atstovų poziciją.
Seimo pirmininkas leido suprasti, kad nepritaria kritikai, kurios Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susilaukė iš JAV vadovo. Pasak jo, tai, kad V. Zelenskis pareiškė esąs pasirengęs atsistatydinti, rodo, jog jis negali būti vadinamas diktatoriumi.
„Tai dar kartą parodo, kad žmogus, kuris buvo pavadintas diktatoriumi, neturi jokio pagrindo būti taip vadinamas. Jis išrinktas demokratiniu būdu, rinkimai negali vykti, kol yra karo padėtis“, – sakė S. Skvernelis ir pažymėjo, kad prasidėjusį derybų dėl taikos Ukrainoje procesą reikėtų apibrėžti verslui būdingais terminais.
„Į tarptautinę politiką ir tarptautinę teisę atėjo naujas terminas – nebe sutartis, bet sandoris. Tai yra sandėrio dalis: perka ir parduoda viską“, – apibendrino S. Skvernelis.
Ukrainos ambasadorė Lietuvoje: V. Zelenskis myli savo šalį labiau už viską pasaulyje
Kalbėdama apie V. Zelenskio pareiškimą dėl atsistatydinimo, Ukrainos ambasadorė Lietuvoja Olha Nikitčenko teigė, kad tai parodo prezidento atsidavimą valstybei. Visgi, ji tikino, jog šiuo metu toks variantas neturėtų būti svarstomas.
„Prezidentas V. Zelenskis myli savo šalį labiau už viską pasaulyje, dėl taikos jis pasiryžęs padaryti viską. Tačiau dabar netikime, kad jo atsistatydinimas yra galimas variantas. Būtent jis išlaikė šią valstybę visą šį laiką“, – žurnalistams Seime teigė O. Nikitčenko
Rusija plataus masto invazijai į Ukrainą žengiant į ketvirtuosius metus, tarptautinėje erdvėje netyla diskusijos dėl būsimų taikos derybų. Praėjusią savaitę Saudo Arabijos sostinėje Rijade įvyko JAV ir Rusijos delegacijų susitikimas. JAV Valstybės departamentas po pokalbių pranešė, kad amerikiečių valstybės sekretorius Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susitarė „paskirti atitinkamas aukšto lygio komandas, kurios pradėtų darbą kuo greičiau užbaigti konfliktą Ukrainoje“.
Visgi, prie šių derybų stalo nebuvo pakviesta nei Ukraina, nei Europos lyderiai. Atsaku į šias derybas tapo Prancūzijoje vykę neformalūs viršūnių susitikimai dėl Ukrainos ir Europos saugumo.
Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo 2022 m. vasario 24 d.