„Istorija painesnė, nes Jungtinės Valstijos teikė savo rezoliuciją. Žinoma, kad jie norėjo, kad būtų balsuojama už tą rezoliucijos variantą, kurį jie teikė“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
„Kai parengi savo produktą, žinoma, kad nori, kad tas produktas eitų, o ne kitų parengtas. Aš nesudramatinčiau šitų procesinių veiksmų“, – akcentavo ji.
JAV penktadienį pasiūlė JT rezoliuciją dėl karo Ukrainoje, kurioje neminima Rusijos okupuota ukrainiečių teritorija. Jame Maskva aiškiai neįvardijama kaip agresorė ir nereikalaujama išvesti Rusijos kariuomenės iš Ukrainos.
Visgi, pasak A. Skaisgirytės, tai, kad buvo priimta Europos valstybių ir Ukrainos teikta rezoliucija rodo, kad šio dokumento tekstui pritaria daugiau valstybių.
„Tačiau faktas, kad Ukrainos ir Europos parengta rezoliucija surinko labai daug balsų, rodo, kad tie postulatai, kurie buvo įrašyti į rezoliuciją rezonuoja ir su kitomis pasaulio šalimis“, – kalbėjo patarėja.
Pirmadienį priimtoje rezoliucijoje reikalaujama nedelsiant išvesti Maskvos pajėgas iš Ukrainos, joje taip pat smerkiama Rusijos invazija į Ukrainą. Už šį dokumentą balsavo 93 Asamblėjos nariai.
Prasidėjus jau ketvirtiems plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metams, tarptautinėje erdvėje netyla diskusijos dėl būsimų taikos derybų. Praėjusią savaitę Saudo Arabijos sostinėje Rijade įvyko JAV ir Rusijos delegacijų susitikimas, kuriam pasibaigus JAV Valstybės departamentas pranešė, kad amerikiečių valstybės sekretorius Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susitarė „paskirti atitinkamas aukšto lygio komandas, kurios pradėtų darbą kuo greičiau užbaigti konfliktą Ukrainoje“.
Visgi, prie šių derybų stalo nebuvo pakviesta nei Ukraina, nei Europos lyderiai. Atsakant į šias derybas, Paryžiuje įvyko neformalūs ES viršūnių susitikimai dėl Ukrainos ir Europos saugumo.
Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo 2022 m. vasario 24 d.