„Tarptautinės teisės pamatas yra svarbus. Ukraina yra sudėtingoje situacijoje. Tikiu, kad turi pilnai įrankių nesutikti su tuo, kas jai yra nepriimtina. (...) Tačiau, reikia turėti omenyje, kad investiciniai projektai (dėl retųjų metalų, iškasenų ar išteklių – ELTA) su JAV užtikrina ilgalaikį interesą ginti visus bendrus projektus, bendras investicijas. Nekalbu apie detales, kurių mes nežinome, bet pati mąstymo kryptis nėra bloga“, – antradienį laidai „Iš esmės“ teigė K. Budrys.
„Mąstyti, kad pasiekus taiką ateityje, bendri Ukrainos ir Amerikos ateities projektai teisingomis, sąžiningomis sąlygomis visai siektinas reikalas“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad vasario pradžioje JAV lyderis D. Trumpas pareiškė, jog nori „sudaryti susitarimą su Ukraina“, pagal kurį šiai karo draskomai šaliai būtų tiekiami ginklai ir pagalba mainais į jos „retųjų žemių elementus“.
Savo ruožtu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis be konkrečių garantijų teigė nesiruošiantys pasirašyti tokio susitarimo, nepaisant didėjančio JAV spaudimo.
Manoma, kad D. Trumpo susidomėjimas Ukrainos ypatingos svarbos žaliavomis gali būti susijęs su dabartiniu Kinijos dominavimu retųjų žemių elementų rinkoje. Kinija kontroliuoja maždaug 70 proc. pasaulinių retųjų žemių elementų kasybos pajėgumų ir 90 proc. perdirbimo pajėgumų.
Skaičiuojama, kad Ukrainos ypatingos svarbos žaliavų telkinių vertė siekia 11,6 trln. eurų. Šis skaičius šokteli iki 25 trln. eurų, jei įtraukiami visi jos gamtiniai ištekliai, tokie kaip anglis ir gamtinės dujos.
Ukrainoje randama 20 ypatingos svarbos mineralų, įskaitant titaną, kuris yra naudojamas aviacijos ir gynybos pramonėje, taip pat litį, kuris laikomas esminiu elektromobilių baterijų komponentu. Be to, Ukrainoje yra retųjų žemių elementų, tokių kaip ceris, itris, lantanas ir neodimis.
K. Budrys ragina nedaryti išvadų po JAV balsavimo prieš JT rezoliuciją: dramatiškas pokytis neįvyko
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys nelinkęs dramatizuoti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sprendimo nepalaikyti Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijos, smerkiančios Rusijos invaziją į Ukrainą. Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, reikėtų žiūrėti į bendrą pasiektą rezultatą, o ne atskirus balsavimus.
„Nemanau, kad tai galėtume apibendrinti, kad įvyko didžiulis dramatiškas pokytis. (...) prieš balsavimą aš pats raginau kitų valstybių užsienio reikalų ministrus pritarti mūsų rezoliucijai. Tikrai buvo svarbu argumentuoti ir Amerikos pusei, kodėl svarbu pritarti tai rezoliucijai“, – laidoje „Iš esmės“ teigė K. Budrys.
„Aš nenorėčiau pasakyti, kad mes jau dabar turime šalių blokus, ar kad vertybiškai esame kitur. Galų gale, paimu paskutinę nuotrauką, kur rezoliucija yra pataisyta, už ją buvo subalsuota ir ta nuotrauka nėra prasta“, – pabrėžė jis, ragindamas žiūrėti į bendrus balsavimo rezultatus.
JAV penktadienį pasiūlė JT rezoliuciją dėl karo Ukrainoje, kurioje neminima Rusijos okupuota ukrainiečių teritorija. Jame Maskva aiškiai neįvardijama kaip agresorė ir nereikalaujama išvesti Rusijos kariuomenės iš Ukrainos.
Savo ruožtu ministras teigia, kad tokie signalai iš JAV yra svarbūs, tačiau jis ragina žiūrėti į per pastaruosius trejus metus Ukrainai suteiktą Vašingtono paramą.
„Žinoma, kad visi signalai yra svarbūs. JAV telkianti galia buvo vienas iš kritinių faktorių karo metu. Jeigu ne JAV, nebūtume turėję Ramšteino formato, kur visa koordinuota parama. (...) Mūsų lūkestis yra, kad JAV išnaudos šį lyderystės resursą“, – dėstė K. Budrys.
„Mes nuo nieko neatsitraukėme, fiksavome tai, kas teisinga, savo rezoliuciją priėmėme ir dar amerikiečius šiek tiek pataisėme“, – pabrėžė jis,
Pirmadienį priimtoje rezoliucijoje reikalaujama nedelsiant išvesti Maskvos pajėgas iš Ukrainos, joje taip pat smerkiama Rusijos invazija į Ukrainą. Už šį dokumentą balsavo 93 Asamblėjos nariai, jai prieštaravo – 18, o dar 65 nariai balsavimo metu susilaikė. Tarp prieštaravusiųjų buvo ir JAV atstovai.
Prasidėjus jau ketvirtiems plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metams, tarptautinėje erdvėje netyla diskusijos dėl būsimų taikos derybų. Praėjusią savaitę Saudo Arabijos sostinėje Rijade įvyko JAV ir Rusijos delegacijų susitikimas, kuriam pasibaigus JAV Valstybės departamentas pranešė, kad amerikiečių valstybės sekretorius Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susitarė „paskirti atitinkamas aukšto lygio komandas, kurios pradėtų darbą kuo greičiau užbaigti konfliktą Ukrainoje“.
Visgi, prie šių derybų stalo nebuvo pakviesta nei Ukraina, nei Europos lyderiai. Atsakant į šias derybas, Paryžiuje įvyko neformalūs ES viršūnių susitikimai dėl Ukrainos ir Europos saugumo.
Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo 2022 m. vasario 24 d.