„Tai nėra nieko naujo. Tai dalykai, kurie pasikartoja nuolat. Tos pratybos yra nuolat organizuojamas tam, kad pademonstruoti savo jėgą. Mes tos jėgos nesibaiminame. Turime savo pratybas, organizuojame jas kartu su sąjungininkais – tiek bendras, tiek dvišales“, – ketvirtadienį dalyvaudamas Vilniaus knygų mugėje žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Mums nereikia rūpintis, ką ten tie agresoriai galvoja už rytinės sienos. Mes jiems į galvą ir į širdį neįlįsime, jeigu apskritai tokia pas juos yra. Turime rūpintis tuo, ką galime padaryti patys, ką galime padaryti su sąjungininkais. Tai kaip tik dabar ir darome“, – tikino jis.
Plataus masto bendras karines pratybas „Zapad“ Maskva ir Minskas planuoja surengti 2025-ųjų rugsėjį. Oficialūs pastarųjų tikslai – praktikuoti bendrus gynybinius ir puolamuosius veiksmus, gerinti ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą ir patikrinti karių pasirengimą įvairiems saugumo scenarijams.
Susiję straipsniai
Vis dėlto šie mokymai su Rusija ir Baltarusija besiribojančių šalių pareigūnams kiekvieną kartą kelia nerimą dėl galimų netyčinių incidentų.
Nors nuo 2009 metų šios pratybos yra rengiamos kas dvejus metus, visgi 2023-iaisiais buvo atšauktos. Kaip tuomet aiškino krašto apsaugos ministro pareigas ėjęs Arvydas Anušauskas, Maskva mobilizavo visą karinę galią karui Ukrainoje, todėl reikiamų pajėgumų vykdyti mokymus neturėjo.