Tai, anot kariuomenės atstovų, indikuoja, kad priešiškos valstybės linkusios panaudoti ne tik žodžius.
Pagrindinės užduotys
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktorius kmd. Giedrius Valintėlis pasakojo, kad Departamentas jau 14 metų stebi ir analizuoja priešišką informacinę aplinką, ir Rusijos bei Baltarusijos žiniasklaidos, režimo pareigūnų skleidžiami naratyvai socialiniuose tinkluose iš esmės nesikeičia.
„Informacinis karas yra neatsiejama Rusijos karinio aktyvumo dalis. Kariaujame jį kasdien, ir artimiausiu metu pagrindo pokyčiams nematome“, – kalbėjo G.Valintėlis.
Departamento direktorius pabrėžė, kad Rusijos propaganda ieško jautrių, visuomenę skaldančių klausimų ir, manipuliuojant informacija, jautrumai yra didinami.
Susiję straipsniai
„Siekiama skatinti nepasitikėjimą savo valstybe, institucijomis, vieni kitais, sklisti baimei ir abejonėms, poliarizuoti visuomenę.
Pagrindinis Rusijos propagandos uždavinys yra sukurti neišvengiamai blogos baigties atmosferą. Toli ieškoti tokios informacijos nereikia – matome aktyvius bauginimus, grasinimus branduoliniu ginklu, Lietuvos, kaip Kaliningradui ir Baltarusijai grėsmę keliančios šalies atvaizdavimą.
Pagrindinis Rusijos propagandos tikslas – nutolinti ir radikalizuoti visuomenės nuomonę, apsunkinti konsensuso suradimo galimybes ir taip daryti įtaką demokratiniam valstybės sprendimų priėmimo procesui ir asmeniniam jos piliečių apsisprendimui“, – aiškino jis.
Pasak G.Valintėlio, šiems tikslams pasiekti Rusija Vakaruose naudoja visas įmanomas priemones, o kaip minima atviruose šaltiniuose, 2025 metais šiam tikslui planuojama skirti bent 1,5 mlrd. dolerių. Visgi, tai – tik oficialios išlaidos, neįtraukiant slaptųjų tarnybų ir slaptų operacijų kaštų.
„Rusija siekia mus visus priversti pasiduoti dar neišaušus dienai X, pateikdama Lietuvą kaip žlugusią valstybę, kurios neverta ginti, keldama abejones sąjungininkų patikimumu ir pateisindama savo veiksmus savo vidinei auditorijai menama grėsme iš Lietuvos, Baltijos šalių ar aljanso“, – aiškino jis.
Ir nors labai aktyviai įgyvendinama, tai – ne nauja strategija.
„Galime konstatuoti, kad Rusijos bauginimui Lietuvoje ne visuomet ir ne pilnai atsispiriame, priešiško informacinio srauto kuriamoms hipotetinėms prielaidoms paremti blogų scenarijų atspindžius kartais pastebime ir mūsų visuomenėje.
Turime prisiminti, kad priešo apmokamas manipuliavimas informacija neturi nieko bendro nei su realybe, nei su tiesa, nei su žodžio laisve“, – dėstė jis.
Visgi, jis pastebėjo, kad šiuo metu Rusijos propagandos skleidžaimi naratyvai aktyviau paremiami veiksmais.
„Galbūt pastaraisiais metais matėme daugiau veiksmų, kurie remia žodžius – tai parodo, kad jų komunikacija yra kredibili, kad jie eina link savo strateginių tikslų ir yra linkę panaudoti ne tik žodžius, bet galimai ir naudoti agresiją. Tai rodo karinės pratybos ir kiti veiksmai, kurie buvo fiksuoti pernai“, – pasakojo jis.
G.Valintėlis paaiškino, kad pernai padaugėjo Rusijos grasinimų, pavyzdžiui, dėl branduolinio ginklo panaudojimo todėl, kad siekiama padaryti įtaką sprendimų priėmėjams – pavyzdžiui, nutraukti paramą Ukrainai, nestiprinti karinių pajėgumų.
Taip pat G.Valintėlis pastebėjo, kad tam tikro Rusijos propagandos suaktyvėjimo galima tikėtis artėjant „Zapad“ pratyboms.
„Visada prieš pratybas sulaukiame intensyvesnės komunikacijos, tai šito tikimės ir šiais metais. Aišku, pratybų eiga ir objektai, tikslai bus sudėlioti po taikos derybų Ukrainoje – tada bus išgryninta, kokios bus žinutės ir ko bus siekiama prieš Lietuvą ir prieš NATO“, – pabrėžė jis.
Naujos tendencijos
Strateginės komunikacijos departamento analitikė Ingrida Norkutė pasakojo, kad 2024 metais propagandistai Lietuvą pristatinėjo tuo pačiu ir kaip nereikšmingą, žlugusią valstybę, ir kaip potencialią agresorę.
„Propagandininkai visomis išgalėmis bandė parodyti, kad NATO yra silpnas aljansas, kurio kariniai pajėgumai neprilygsta Rusijos. Tačiau taip pat buvo aktyviai skleista komunikacija, neva NATO kelia grėsmę sąjunginei Rusijos ir Baltarusijos valstybei“, – pasakojo ji.
I.Norkutė pabrėžė, kad tokius metodus departamentas fiksavo ir anksčiau, visgi, 2024 metai pasižymėjo ir naujomis tendencijomis.
„2024 metais buvo skiriamas itin didelis dėmesys paramos Ukrainai klausimams. Nuo praeitų metų vasario mėnesio Prancūzijos prezidento E.Macrono pareiškimų, kad negalima atmesti karių siuntimo į Ukrainą mokymo tikslais iki F-16 naikintuvų perdavimo, taip pat dėl diskusijų ir priimtų veiksmų dėl leidimo Ukrainai naudotis vakarietiškomis ilgojo nuotolio raketomis smogti į Rusijos gilumą.
Šiame kontekste fiksavome nesibaigiantį raudonųjų linijų braižymą ir bauginimą NATO, Rusijos ar branduoliniu karu. Tačiau pastebėjome, kad ilgainiui tokia retorika išsigazuodavo“, – pastebėjo ji.
Be to, propagandininkai didelį dėmesį skyrė Lietuvos karinių pajėgumų temai.
„Nevengta samprotavimų, kad Rusija niekam grėsmės nekelia, tai kam Lietuva stiprina savo pajėgumus? Tie pajėgumai buvo pateikiami pirmiausiai ne kaip gynybos, o kaip puolimo pajėgumai.
Nevengta žinučių, kad ruošiamasi puolimui, ir iš čia gali būti grėsmė Kaliningradui arba Baltarusijai“, – nurodė ji.