Nors D.Trumpas ir E.Macronas jau seniai puoselėja draugiškus ir šiltus santykius, šįkart emocinis fonas tikrai nėra pats maloniausias – Baltųjų rūmų šeimininkas pastaruoju metu rodo vis didesnį palankumą Ukrainą prieš trejus metus užpuolusios Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, prie derybų stalo Ukraina šiandien taip pat nekviečiama.
Nerimą tai sėja ir pačioje Europoje – vis garsiau kalbama apie tai, kad gintis nuo Rusijos ji greičiausiai turės pati, o JAV tik padės, todėl privaloma kuo greičiau užsiauginti karinius raumenis ir didinti savo finansavimą gynybai.
Europos lyderiams pastarosiomis savaitėmis tenka paneiginėti ir labai kontroversiškus D.Trumpo pareiškimus – vos per kelias dienas JAV prezidentas spėjo Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį išvadinti diktatoriumi, užsiminti, kad Ukraina iš esmės pati kalta dėl to, kad ją užpuolė, o naujausias akibrokštas įvyko kai Jungtinės Tautos priėmė rezoliuciją, smerkiančią Rusijos agresiją, tačiau JAV balsavo „prieš“.
Nors iš pirmo žvilgsnio Vašingtone įvykęs D.Trumpo ir Prancūzijos prezidento E.Macrono susitikimas atrodė šiltas ir malonus, netgi turint omenyje, kad kai kuriais klausimais jų pozicijos nesutapo, kūno kalbos ir viešojo kalbėjimo ekspertas ir lektorius Igoris Vasiliauskas pastebėjo – tam tikros žinutės visgi buvo pasiųstos.
Kurį labiau valdo jausmai?
Ovaliajame Baltųjų rūmų kabinete susėdę D.Trumpas ir E.Macronas atrodė gana ramiai – iš pradžių abu sėdėjo tvirtai sunėrę pirštus, vienas kito buvo taip arti, kad jų keliai galėjo praktiškai liestis.
„Čia yra tam tikras išmokimas. Viešojo kalbėjimo specialistai moko, kad reikia padaryti neva tokį trikampiuką – sunerti rankas, padėti jas laisvai ant kojų. Iš principo tai yra tam, kad uždengtum ir uždarytum smulkiąją motoriką.
Kai žmonės yra tam tikroje įtampoje, yra jaudulys ar emocinis perviršis, tuomet atsiranda smulkioji motorika, pavyzdžiui, pradeda judėti pirštai. Ir tam, kad mes tai paslėptume, mes tuos pirštus sujungiame į uždarą ratą ir suspaudžiame. Ir tarsi tada tą emocinį lauką uždarai savyje, jis neišeina į išorę ir lieka viduje“, – portalui Lrytas aiškino I.Vasiliauskas.
Tačiau kartais, anot kūno kalbos ir viešojo kalbėjimo eksperto, toks pirštų sudėjimas gali siųsti ir kiek kitokias žinutes.
„Tai parodo ir tam tikrą seksualumą, vyriškumo pradą, o perkeliant tai į socialinį bendravimą, tai čia yra toks „aš lyderis, tvirtas lyderis, alfa politikos patinas“.
Tam tikrose vietose pas E.Macroną tas išlindo. Vienu metu tie pirštai nesudarė trikampio, o rodomieji pirštai tarsi sudarė strėlytę. Šitoje vietoje kūno kalba vienareikšmiškai sako, kad šiame kontekste tas alfa prasimuša stipriai“, – pastebėjo I.Vasiliauskas.
Apskritai vertindamas D.Trumpo ir E.Macrono kūno kalbą specialistas atkreipė dėmesį į tai, kad JAV prezidentas save kontroliuoja pakankamai gerai, yra orientuotas į turinį. Tuo metu Prancūzijos lyderį jis apibūdino kaip „jausmo žmogų“.
„Nors prezidentas yra atsakingas už valstybę, priima racionalius ir pragmatiškus sprendimus, per asmenybinį faktorių jis yra kinestetikas – jausmo žmogus. O jausminis pasaulis aiškiau persiduoda per kūno kalbą“, – aiškino I.Vasiliauskas, pridūręs, kad toks jausmingumas būdingas tiek prancūzams, tiek ispanams ar italams.
„Gestikuliacija pas juos taip pat žymiai ryškesnė“, – pridūrė kūno kalbos ir viešojo kalbėjimo ekspertas.
Bene daugiausiai dėmesio iš viso maždaug pusvalandį trukusio pokalbio viešojoje erdvėje sulaukė keli epizodai, kai E.Macronas padėjo savo ranką D.Trumpui ant kelio. Vienas iš tokių momentų buvo tuomet, kai Prancūzijos lyderis norėjo pataisyti D.Trumpą, šiam pareiškus, kad Europos pinigai Ukrainai buvo tik paskola.
„Tai buvo judesys, apribojantis D.Trumpą toliau vystyti temą. D.Trumpas pasakė, kad žiūrėkite, Europa davė pinigus, ir tai reiškia, kad Europa paskolino ir savo pinigus atsiims, ir šitoje vietoje E.Macronas norėjo sustabdyti tą dalyką, kad nevyktų žaidimas į vienus vartus, kad tai nebūtų interpretuojama kaip karo biznis.
Jis užšoko įvykiams už akių, sustabdė D.Trumpą, uždėjęs ranką, ir pateikė savo interpretacijas. Jis jau buvo pradėjęs aiškinti, tai buvo jo iniciatyvos teisė, D.Trumpas įšoko į tą iniciatyvos teisę, norėjo įkirsti tam tikrą informacinį pleištuką, o E.Macronas neleido ir toliau tęsė savo mintį.
Čia ir buvo tas momentas, kad tos jo minties nenulaužtų ir nepakreiptų į kitą diskusinę pusę“, – aiškino I.Vasiliauskas.
Iš D. Trumpo – neįprastai ilga pauzė
Prancūzijos prezidento prisilietimų į D.Trumpo pusę buvo ir daugiau – pavyzdžiui, tada, kai E.Macronas prisiminė „senesnius laikus“.
„E.Macronas uždėjo ranką D.Trumpui ant kelio ir tada, kai Trumpas pasakė, kad buvome Paryžiuje ir išėjome pavakarieniauti su savo žmonomis. Šitoje vietoje apie ką aš ir kalbu, kad Macronas yra labiau kinestetikas – tai jausmas.
Mano žmona, tavo žmona, mes su tavimi kartu – mūsų dvi šeimos. Kalba eina apie santykių artumą. Ne apie valstybių vadovų formalųjį dialogą, bet apie santykių artumą, o santykių artumas jau yra ne logikos, o jausmo elementas.
Tas jausmo elementas yra būdingas žmonėms, kurie turi tą kinestetinį pradą, jiems reikia prisilietimo. Jie taip mato pasaulį, jaučia žmogų“, – dėstė kūno kalbos ir viešojo kalbėjimo ekspertas.
„Tarpasmeniniuose santykiuose E.Macronas jaučiasi gerai ir su juo reikia bendrauti per emocinį, jausminį pasaulį, nors jis puikiai paskui atsimušė dėl tų pinigų Trumpui“, – pridūrė I.Vasiliauskas.
Ar stebint D.Trumpą galima matyti, kad tie prisilietimai jam nebuvo labai malonūs? Pasak pašnekovo, JAV vadovas to neparodo, tačiau iš jo kūno kalbos galima matyti, kad nepatogumą jam sukėlė visai kiti dalykai.
„Kai prisilietimai nėra malonūs, tu iš pasąmonės didini atstumą. Kai ėjo kalba apie Ukrainą ir kai Macronas pasakė, kad aš gerbiu Ukrainos žmonių drąsą ir pasipriešinimą, ką padaro Trumpas – jo pečių linija net atsitraukia nuo Macrono.
Šitoje vietoje jis nelabai nori, kad diskusija suktųsi apie Ukrainos skausmą kaip esminį diskusijos dalyką. Nes agresorius tai Rusija, bet Trumpas nenori apie tai kalbėti, jis nori labiau neutralizuoti pokalbį. Tuo metu Macronas iš karto sudėlioja visus taškus ant i, kad Ukraina šitoje vietoje yra auka, ir apie tai reikia kalbėti, kai Trumpas nori nunulinti diskusiją kaip atskaitos tašką, kad viskas vyksta dėl to, kad Ukrainoje yra labai blogai.
D.Trumpo žinutė yra bendrinė – karas yra blogai, ir jis net nenori giliau lįsti“, – komentavo I.Vasiliauskas.
Ekspertas atkreipė dėmesį ir į klausimą, kai D.Trumpo buvo pasiteirauta, ar jis pavadins V.Putiną diktatoriumi, kaip pavadino ir V.Zelenskį. I.Vasiliausko teigimu, čia JAV prezidentas padarė jam labai neįprastą ir gana ilgą pauzę.
„Jis pradėjo ieškoti, konstruoti atsakymą, kaip dabar viską subtiliai išsukti. Kai jam įprastai užduoda klausimą, jis jau pagauna atsakymą ir netgi nesulaukdamas, kol klausimą užbaigs, jis jau pasako savo atsakymą. Ir staiga žodžiai „Putinas“, „diktatorius“, ir jam reikia ilgai pagalvoti, kaip čia išsukti uodegą ir neįžeisti galbūt būsimo pagrindinio atstovo prie derybų stalo.
Šioje vietoje D.Trumpas truputį prasileido su kūno kalba“, – vertino kūno kalbos ir viešojo kalbėjimo specialistas.
Atrado D.Trumpo silpnąją pusę
Prancūzijos prezidentas E.Macronas net kelis kartus į JAV vadovą kreipėsi „Dear Donald“ (angl. brangus Donaldai) – anot I.Vasiliausko, taip siekiama subtiliai parodyti, kad „aš tavo draugas ir mes esame partneriai“.
„Vardai pasąmonėje suartina žmones, nuveda į labiau neformalųjį bendravimą“, – paaiškino lektorius.
Tačiau, pastebėjo jis, pats D.Trumpas šioje vietoje elgėsi visiškai kitaip.
„Jis atstumia E.Macroną. Kodėl? Kai jis kalbėjo apie Macroną, jis pasakė: „Kalbant apie žmogų, sėdintį mano dešinėje“. Šitas žmogus. Tai ne visai jau toks pagarbos vertas kreipinys.
Ir tuo metu, kai jis tai sakė, jis net į jį nepasižiūrėjo. Apskritai diskusijos metu, kai Trumpas reikšdavo savo mintis, gal keliose vietose, kur buvo daugiau humoro įvesta tarpasmeniniuose santykiuose, jis pasižiūrėjo į Macroną, bet kalbėdamas apie formaliuosius dalykus ir netgi kalbėdamas apie Prancūziją jis į Prancūzijos prezidentą nežiūrėjo.
Tu turi akimis punktuoti objektą, apie kurį kalbi. Tai reiškia, kad jis distancijuoja Europą nuo savęs, jis nuo savęs distancijuoja Europos atstovą“, – aiškino I.Vasiliauskas.
Jis išskyrė ir dar vieną įdomų aspektą – kūno kalbos ir viešojo kalbėjimo eksperto vertinimu, Baltuosiuose rūmuose vykusio susitikimo metu vyko „lyderių rankų paspaudimo kova“.
„D.Trumpas duoda ranką iš apačios, iš viršaus uždedama E.Macrono ranka. Jeigu mes vieną kitą gerbiame, nesidraskome dėl kažko, gaunasi toks normalus, vienas kitą gerbiantis paritetinis rankos paspaudimas, o Trumpas toks: „Patrauksiu į save, pasižiūrėsim, kas čia toks kietas“. Macronas atsako tuo pačiu: „Uždėsiu ranką iš viršaus, parodysiu, kad aš valdau situaciją“, tai buvo tokie „tarp mūsų, berniukų“ vyriški pasižaidimai.
Kažkuriuo metu, kai jie paspaudė vienas kitam rankas, pasižiūrėjus į Trumpo veidą net jo skruostikauliai įsitempė, kaip jis norėjo smarkiai paspausti ir įtvirtinti savo patino vaidmenį ir Macroną net trūktelėjo į save. Formaliuose susitikimuose pakankamai nesolidu rodyti fizinės jėgos demonstravimą“, – pabrėžė I.Vasiliauskas.
D.Trumpas susitikimo metu nevengė rodyti ženklų, kad būtent jis čia yra šeimininkas – tai viso pokalbio metu atsispindėjo jo tvirtoje laikysenoje ir kūno kalboje. Tačiau vienas epizodas JAV prezidentą išmušė iš vėžių, nurodė I.Vasiliauskas.
„Susitikimo pabaigoje buvo pakankamai ilgas Macrono atsakymas į klausimą prancūzų kalba, o kadangi ten nebuvo sinchroninio vertimo, Trumpas iš karto labai blogai pasijuto.
Jis jaučia, kad jis negali valdyti situacijos. Vyksta ilgas pokalbis, kalba vienos iš stiprios NATO ir ES šalies lyderis, ir tu nesupranti, ką jis kalba. Ir tada jo visas kūnas pradėjo judėti, atsirado mikro kūno judesiai, kurie parodė, kad Trumpas jaučiasi labai blogai. Vienu metu jis jau pasižiūrėjo į laikrodį, kiek čia laiko jam dar reikės kankintis. Kai vertėja pradėjo įgarsinti vertimą, Trumpas iš karto nusiramino.
Tai parodo, kad kai tu nevaldai situacijos, tu nebesuvaldai ir kūno, ir tai yra Trumpo silpnoji pusė. Jeigu ilgiau jį laikysi įtampoje, jis žmogiškai pradeda rodyti tam tikrus požymius, kad jam yra negerai. Ir jeigu jis tiesiogiai dalyvautų derybose, labai nudegtų“, – aiškino kūno kalbos ir viešojo kalbėjimo ekspertas.
Pasak I.Vasiliausko, tikri derybininkai kūno kalbą nuskenuoja pakankamai profesionaliai, ir tuomet jie žino, kaip išnaudoti silpnesnę derybinę grandį arba situaciją.