Rugsėjį Rusija ir Baltarusija pastarosios teritorijoje surengs dideles bendras karines pratybas „Zapad“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo, kad Rusija šioms pratyboms ruošia net 15 divizijų arba apie 100–150 tūkst. karių.

VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas pastebėjo, kad kol kas nėra jokios informacijos, koks iš tiesų gali būti planuojamų pratybų mastas – jeigu Ukrainos kare bus pasiektos paliaubos, rusai pratyboms gali skirti didelius pajėgumus, tačiau net ir su mažesniais pajėgumais Maskva gali imtis tam tikrų provokacijų prieš NATO.

„Jiems gali užtekti kad ir kelių brigadų, kurios tikrintų NATO reakcijas, atsparumą ir planuotų kažką panašaus į karine prasme mažo intensyvumo, bet labai aiškiai į politinę reakciją nutaikytą provokaciją, kuri patikrintų, kaip NATO šalys reaguoja politiniu lygiu, tikintis, kad būtent dėl politinės valios ir ryžto trūkumo galima labai nedidelėmis karinėmis pastangomis faktiškai sugriauti NATO politine prasme“, – kalbėjo T.Janeliūnas.

[[ge:lrytas:lrytas:36664021]]

Nors pratybų prieš invaziją taktiką Rusija naudojo ne kartą, tiek prieš Sakartvelą, tiek prieš Krymą, tiek 2022 metais prieš Ukrainą, prezidentas Gitanas Nausėda ramina, kad baimintis dėl pratybų tikrai nėra ko.

Savo ruožtu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas įsitikinęs, kad šių metų „Zapad“ pratybų tikslas – žinutė patiems rusams.

[[ge:lrytas:lrytas:36611154]][[ge:lrytas:lrytas:36660332]][[ge:lrytas:lrytas:36663549]]

Kelia padidintą grėsmės lygį

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius T.Janeliūnas pastebėjo, kad kol kas tikros viešai prieinamos informacijos apie galimą pratybų mastą nėra.

„Girdėjome V.Zelenskio užuominas ir perspėjimus, kad Rusija „Zapad“ pratyboms gali ruošti 15 divizijų, bet ar jis blefuoja ir naudojasi bet kokia proga dar įspėti europiečius, ar iš tiesų yra tokių žinių, mūsų žvalgyba, mūsų pareigūnai to negalėjo patvirtinti“, – naujienų portalui Lrytas sakė T.Janeliūnas.

Jis neatmetė, kad šiemet galėtų būti rengiamos ne tik gana formalios, bet pakankamai masyvios „Zapad“ pratybos.

Todėl, pasak politologo, suprantama, kad tokias pratybas šalia mūsų sienų, kurios kuria papildomą riziką ir grėsmes, atidžiai stebės tiek Lietuvos, tiek kitų NATO šalių žvalgybininkai.

„Žinome precedentus, kai pratybos gali peraugti į karinius veiksmus. Tai yra pretekstas, kai galima sutelkti dideles karines pajėgas, neįjungiant tų raudonų lempučių, kurios kitaip užsidegtų, jeigu visiškai be jokio preteksto tokios pajėgos būtų telkiamos.

Pratybos visada yra labai geras būdas pridengti galimą pasiruošimą ir rimtoms karinėms operacijoms. Tokiu pat algoritmu Rusija vadovavosi ir prieš Gruziją, ir prieš Ukrainą.

Suprantama, kad tai kelia padidintą grėsmės lygį, nes gerokai trumpėja laikas, kada žvalgybos pranešimai gali pasikeisti iš „viskas vyksta normaliai“ į „daliniai jau kerta NATO valstybių sienas“, – dėstė T.Janeliūnas.

[[ge:lrytas:lrytas:36666439]]

Politologas palygino, kad jeigu įprastai Rusijos kariniai daliniai per Baltarusijos teritoriją link NATO sienų galėtų judėti 2–3 paras, tai būnant per keliasdešimt kilometrų nuo NATO sienų jas pasiekti ir peržengti užtruktų kelias valandas.

„Tai yra esminė šių pratybų rizika, nes jos tampa labai oficialia, legalia priedanga telkti karinius dalinius“, – pabrėžė jis.

2023 metais planuotos „Zapad“ pratybos buvo atšauktos, nes Rusija mobilizavo savo karinę galią karui Ukrainoje. Tad ar šiemet rusai galėtų pratyboms sutelkti didelį skaičių karių ir technikos?

T.Janeliūnas pastebėjo, kad vis dar nėra aišku, ar iki rugsėjo nebus pasiektos paliaubos, be to, įvairioms provokacijoms prieš NATO šalis Maskvai ir nereikia didelių pajėgumų.

„Vyksta ne tik karas Ukrainoje, bet ir derybos dėl paliaubų. Niekas kol kas tiksliai nežino, kuo jos baigsis ir ar per tą pusmetį iki rugsėjo nebus oficialiai pristabdyti kariniai veiksmai Ukrainoje.

Jeigu kariniai veiksmai Ukrainoje bus nutraukti, suprantama, kad Rusijai atsiranda daugiau lankstumo permetinėti kai kuriuos dalinius nuo fronto Ukrainoje į Baltarusiją.

Kita vertus, nebūtinai turi būti sutelkti masyvūs daliniai Baltarusijoje tam, kad jie galėtų įgyvendinti kažkokias provokacijas prieš NATO šalis. Tam nebūtina turėti kelių šimtų tūkstančių karių.

Jiems gali užtekti kad ir kelių brigadų, kurios tikrintų NATO reakcijas, atsparumą ir planuotų kažką panašaus į karine prasme mažo intensyvumo, bet labai aiškiai į politinę reakciją nutaikytą provokaciją, kuri patikrintų, kaip NATO šalys reaguoja politiniu lygiu, tikintis, kad būtent dėl politinės valios ir ryžto trūkumo galima labai nedidelėmis karinėmis pastangomis faktiškai sugriauti NATO politine prasme“, – neatmetė T.Janeliūnas.

V.Zelenskis savo ruožtu taip pat kalbėjo, kad Rusija pratybomis bandys įtraukti Baltarusiją į karą Ukrainoje.

T.Janeliūnas pabrėžė, kad V.Putinas jau trejus metus bando tai padaryti, o A.Lukašenka, nors savo karinių pajėgų karui neskirdavo, bet suteikdavo visas kitas priemones – logistinę, taip pat teritorijos, iš Baltarusijos leidžiant atakas, dronus, judėti kariuomenei.

„Baltarusijos dalyvavimas Ukrainos kare iš principo jau yra – klausimas, kokio intensyvumo ir kokiomis priemonėmis Baltarusija galėtų būti priversta dar labiau įsitraukti.

Analitikai kalba, kad Baltarusijos karinės pajėgos nėra pasiruošusios aktyviems kariniams veiksmams, kiltų nemažai problemų tiek viduje, tiek su politiniu palaikymu. A.Lukašenka, žinodamas visa tai, nenorėdavo įsitraukti tiesiogiai.

Tačiau jeigu vis dar vyks karas Ukrainoje, karinės pratybos gali būti pretekstas atnaujinti Černobylio krypties puolimą, provokacijų rengimą, bandant atitraukti ukrainiečių pajėgas nuo fronto linijos. Tokių dalykų irgi negalime atmesti“, – įvertino profesorius.

Reaguos ir NATO

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas G.Jeglinskas savo ruožtu kalbėjo, kad Lietuva negali sukontroliuoti, ką darys Rusija ir Baltarusija, tačiau kartu su sąjungininkais gali tinkamai pasiruošti.

„Mūsų ir mūsų sąjungininkų žvalgyba visapusiškai žiūrės, kas vyksta. Klausimas, ką mes ir NATO galime daryti. Tikiu, kad mūsų diplomatai kelia šį klausimą NATO formatuose, ne politiniame kontekste Šiaurės Atlanto taryboje, bet ir kariniuose komitetuose.

Jeigu žvalgybiniai duomenys teigia (nors kol kas negalime kalbėti apie tai), kad yra kažkokios rizikos, ir net jeigu tos rizikos nematome, bet manoma, kad būtų sveika pratybų metu čia atsiųsti daugiau karių iš NATO šalių, tai tą ir turėtume padaryti.

[[ge:lrytas:lrytas:36666440]]

Tai veiktų ir kaip nuraminimo elementas visuomenėms, tiek parodymas agresoriams, kad viską matome ir esame pasirengę. Darykite pratybas čia kiek tik norite, bet NATO toliau stiprina save, savo rytinį perimetrą“, – naujienų portalui Lrytas sakė G.Jeglinskas.

Visgi, NSGK pirmininkas įsitikinęs, kad tikrasis „Zapad“ pratybų tikslas – žinutė patiems rusams.

„V.Putinas viešai nesako, kad karas einasi sunkiai, kad jie pralaimi, kad neįvykdė jokių strateginių tikslų, kaip sunaikinti Ukrainą, pakeisti valdžią, ištrinti Ukrainą iš žemėlapio. Tai nepavyko. Jis nori parodyti ir savo piliečiams, ir visuomenei, kad vykdo šias pratybas lyg niekur nieko.

Mums irgi reikia tą patį principą taikyti – ne kažko bijoti, bet aiškiai parodyti savo galią, savo jėgą, savo pasirinkimą gintis ir kad mes žinome, kas yra daroma“, – pabrėžė jis.

Kiek anksčiau ketvirtadienį apie „Zapad“ pratybas pasisakė ir prezidentas Gitanas Nausėda, pabrėžęs, kad baimintis dėl jų nereikėtų.

„Tai nėra nieko naujo. Tai dalykai, kurie pasikartoja nuolat. Tos pratybos yra nuolat organizuojamas tam, kad pademonstruoti savo jėgą. Mes tos jėgos nesibaiminame. Turime savo pratybas, organizuojame jas kartu su sąjungininkais – tiek bendras, tiek dvišales“, – kalbėjo G.Nausėda.

„Mums nereikia rūpintis, ką ten tie agresoriai galvoja už rytinės sienos. Mes jiems į galvą ir į širdį neįlįsime, jeigu apskritai tokia pas juos yra. Turime rūpintis tuo, ką galime padaryti patys, ką galime padaryti su sąjungininkais. Tai kaip tik dabar ir darome“, – tikino jis.

Nuo 2009 metų „Zapad“ pratybos rengiamos kas dvejus metus.

Prie Lietuvos sienos – bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos: kiek pagrįsti V. Zelenskio įspėjimai?