„Kaip galėtų atrodyti vienos ar kitos paliaubos ir jų užtikrinimas – žinoma, tai reikės aiškiai apsibrėžti ir tas sąlygas aiškiai perduoti Rusijai, kas bus, jeigu tokios paliaubos yra pažeidžiamos“, – pirmadienį Užsienio reikalų ministerijoje (URM) surengtoje spaudos konferencijoje sakė K. Budrys.
„Visų paliaubų bendras vardiklis yra sąlygos, kuriomis jos vyksta. Ir jeigu sąlygos yra pažeidžiamos, paliaubų nebelieka. Dėl to sąlygos turi būti aiškiai apibrėžtos ir iškomunikuotos, kas per jas turi įvykti“, – dėstė jis.
Ministras pastebėjo, jog ir Rusijos kare prieš Ukrainą jau buvo įvairių susitarimų dėl paliaubų – pavyzdžiui, derybos dėl grūdų gabenimo iš Juodosios jūros uostų.
D. Trumpui pareiškus, kad įtikins V. Putiną – Kremlius prieštarauja: tai reikštų karo eskalavimą
„Yra įvairių modelių, kaip tai galėtų būti. Mums svarbu, kad Rusija būtų priversta laikytis tų sąlygų. Dėl to mums svarbu nepamesti kietųjų priemonių ir dėl to jas reikia nuolat ir nuolat akcentuoti – taip pat ir Jungtinės Amerikos Valstijoms“, – tęsė jis.
K. Budrys patikino, jog dėl mėnesio paliaubų vyksta intensyvios konsultacijos įvairiuose formatuose. Anot jo, dalis informacijos apie tai nebus viešinama, mat, pažymėjo šalies diplomatijos vadovas, taip siekiama išlaikyti pranašumą derybose.
„Tai ir planavimo dalykai, tai ir tam tikra derybinė laikysena, ką mes norime matyti ant žemės. Suprantame, kad su Rusija nesame vienodai suinteresuoti. Mūsų interesai yra priešingi, o ne persidengiantys. Dėl to diplomatija turi būti kieta“, – kalbėjo K. Budrys.
Visgi, klausiamas, ar sutarus dėl tokių laikinų paliaubų Rusija neišnaudos laiko atstatyti savo pajėgumus okupuotose Ukrainos teritorijose, ministras pripažino, jog tokia rizika egzistuoja.
Susiję straipsniai
„Net nežinant paliaubų sąlygų, mes iš karto galime atsakyti – taip, ji (rizika – ELTA) yra. Nes kiekviena pauzė yra išnaudojama persigrupavimui ir atstatymui. Nėra jokių ženklų, kad Rusija mažins savo karinės pramonės gamybos apimtis. Jas didins ir net esant paliauboms ar esant taikai. Tai žinia Europai stiprinti savo gynybą“, – kalbėjo ministras, pakartodamas, jog itin svarbu apibrėžti laikinų paliaubų sąlygas.
„Mes to išvengsime aiškiomis sąlygomis, kas turi būti pasiekta per tas paliaubas. Jos nėra savitikslės. Tai nėra Kalėdų paliaubos ar kažkokiai progai. Tai labai konkretus grafikas, kas turi būti padaryta ir pasiekta. Žinoma, viena iš sąlygų bus sėsti prie stalo ir tartis, kokios turėtų būti ateityje saugumo užtikrinimo priemonės“, – apibendrino jis.
K. Budrys: nepakviesti Baltijos šalių į Londone vykusį viršūnių susitikimą buvo klaida
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys klaida vadina Jungtinės Karalystės (JK) sprendimą nepakviesti Baltijos šalių į sekmadienį vykusį viršūnių susitikimą.
„Kai (dalyvaujančių šalių – ELTA) ratas yra išplečiamas, kai šį sykį dalyvavo ne tik Danija, bet ir kitos Šiaurės šalys – nepakviesti Baltijos valstybių buvo klaida. Mes tą aiškiai perdavėme. Bendravau su savo kolegomis Šiaurės šalyse – galiu patikinti, kad ir iš jų buvo ta žinia perduota, solidarumo mes čia turime“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo K. Budrys.
„Tai, ką Baltijos valstybės daro dėl Ukrainos, tai ką darome dėl savo gynybos. Mes esame pafrontės valstybės ir visos pasekmės vieno ar kito susitarimo dėl Ukrainos bus tiesiogiai jaučiamos Lietuvoje. Dėl to mes turime ten būti“, – kalbėdamas apie tai, kodėl Baltijos šalys turėjo būti pakviestos akcentavo jis.
Paklaustas dėl kokių priežasčių kvietimas nebuvo gautas, ministras tikino, jog „svarbiausia yra patikinimas, kad ateityje to bus išvengta“.
Visgi, prisimindamas vasario viduryje vykusį Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono inicijuotą susitikimą, kurio metu Šiaurės šalims atstovavo Danija, K. Budrys akcentuoja, jog šios diskusijos vyko „siauresniame rate“.
„Tas modelis mus tenkino. Jeigu mes sakome, kad negali būti milžiniškos konferencijos, turi būti mažesnis ratas valstybių – tuomet tai yra atsakymas. Kodėl Danija, mes ne kartą pabrėžėme. Dėl to, kad Danija šiais metais pirmininkauja Šiaurės ir Baltijos šalių aštuntukui. Taip pat Danija kitą pusmetį pirmininkaus Europos Sąjungai, ji šiuo metu yra nenuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė. Todėl tas vaidmens prisiėmimas yra natūralus“, – svarstė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Sekmadienį britų premjero Keiro Starmerio iniciatyva Londone vyko viršūnių susitikimas, kurio dalyviai ketina aptarti galimas Europos „saugumo garantijas“. Susitikime dalyvavo Prancūzijos, Vokietijos, Danijos, Italijos, Turkijos, NATO ir Europos Sąjungos lyderiai.
Tiesa, Baltijos šalys į jį pakviestos nebuvo, todėl JK premjeras su šių valstybių lyderiais padėtį sekmadienio popietę, prieš prasidedant susitikimui, aptarė nuotoliniu būdu.
Lietuvos prezidentas G. Nausėda šeštadienį žurnalistams tikino dėl tokio sprendimo neįsižeidęs. Visgi, jo patarėja Asta Skaisgirytė vėliau patikino, kad Baltijos šalims išsakius nepasitenkinimą, K. Starmeris atsiprašė už tai, kad nepakvietė jų atvykti į Londoną.
ELTA primena, kad sekmadienį nuotoliniu būdu vykusio JK ministro pirmininko ir Baltijos šalių susitikime buvo aptarta galimybė siųsti taikdarius į Ukrainą. Taip pat G. Nausėda akcentavo būtinybę Ukrainos paramai panaudoti įšaldytą Rusijos turtą, toliau didinti ekonominį spaudimą ir sankcijas agresorei Rusijai.
K. Budrys abejoja galimybėmis atnaujinti dujotiekio „Nord Stream 2“ veiklą: projektas buvo geopolitinė klaida
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys nemato galimybių atnaujinti Rusiją ir Vokietiją jungiančio dujotiekio „Nord Stream 2“ bei tikina, jog projektas iš pat pradžių buvo didelė geopolitinė klaida, kurios kartoti dabartiniame kontekste Europos valstybės nesvarstytų.
Taip jis kalbėjo užsienio žiniasklaidai skelbiant, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), veikiant Rusijos lobistams, galimai ruošiasi dujotiekio veiklos atnaujinimui.
„Nord Stream“ dujotiekis yra ir fiziškai sunkiai beatstatomas, ir politiškai jau yra palaidotas. Man tikrai būtų sunku įsivaizduoti, kad kas nors Europoje galėtų svarstyti tokio pobūdžio susisaistymą su Rusija, apeinant ir kitas valstybes. Tai buvo didelė geopolitinė klaida“, – žurnalistams pirmadienį sakė K. Budrys.
Ministras priminė, jog Lietuva dar vystant „Nord Stream 2“ projektą dėjo pastangas atsiriboti nuo Rusijos energetinių išteklių, skatino šalis diversifikuoti dujų tiekimą į Europos Sąjungą (ES).
„Buvo padaryta didelė žala, sukuriant viltį ir vienai, ir kitai pusei, kad bendra prekyba gali pakeisti patį Rusijos režimo pobūdį. Pamatėme, kad tai nepasiteisino, todėl dabar bandyti atgaivinti, sumerkti į Baltijos jūrą dešimtį milijardų ir bandyti atgaivinti šią kryptį – neįsivaizduoju, kokiais argumentais tai turėtų būti daroma“, – akcentavo K. Budrys.
Be to, politiko teigimu, technologiškai pasenusius vamzdynus šiuo metu keičia suskystintų gamtinių dujų (SGD) transportavimas laivais, o šių išteklių eksporte pasaulyje pirmauja JAV, su kuriomis ir reikėtų vesti derybas.
„Nord Stream 2“, nutiestas tranzitu Baltijos jūra per Danijos, Suomijos ir Švedijos teritorijas, niekada nebuvo prijungtas prie šių valstybių skirstomųjų tinklų, dujos vamzdynu niekada nebuvo tiekiamos.
2021 m. rugsėjį užbaigus statybų darbus, dujotiekis nepradėtas eksploatuoti, o jo veikla galutinai sustabdyta 2022 m. vasario pabaigoje po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ir agresorei pritaikytų sankcijų.
Kontrolinį „Nord Stream 2“ akcijų paketą valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. Tarptautiniame bendrovių konsorciume taip pat dalyvauja tokios įmonės, kaip Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“.
ELTA primena, kad sekmadienį Ukrainos sąjungininkės susirinkusios į Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Keiro Starmerio sušauktą viršūnių susitikimą dar kartą pareiškė paramą Volodymyrui Zelenskiui.
Savo ruožtu K. Starmeris pristatė keturis žingsnius, dėl kurių sutarta lyderių susitikime. Nuspręsta tęsti karinės pagalbos teikimą Ukrainai ir didinti ekonominį spaudimą Rusijai, taip pat pabrėžta, jog reikia siekti ilgalaikės taikos, užtikrinančios Ukrainos suverenitetą ir saugumą, o Kyjivas – turi sėdėti prie taikos derybų stalo. Tarp žingsnių – ir įsipareigojimas siekti atgrasyti Rusiją nuo bet kokios būsimos invazijos į Ukrainą. Galiausiai – sutarta sudaryti „norinčiųjų koaliciją“, kuri gins Ukrainą ir užtikrins taikos palaikymą šalyje.
Grįždamas iš Londono, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad Prancūzija ir Didžioji Britanija nori pasiūlyti Rusijai paskelbti dalines mėnesio trukmės paliaubas. Jo teigimu, tokios paliaubos galiotų „ore ir jūroje“, tačiau neapimtų sausumos fronto.
„Problema ta, kad būtų labai sunku patikrinti, ar jų laikomasi, atsižvelgiant į fronto linijos dydį“, – tvirtino jis, pridurdamas, kad taikdariai Ukrainoje būtų dislokuojami vėliau.
E. Macronas taip pat pasiūlė Europos valstybėms padidinti išlaidas gynybai iki 3–3,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), taip atsižvelgdamos į kintančius Vašingtono prioritetus ir Rusijos militarizaciją.