„Tie pareiškimai, kurie buvo padaryti ir tie įvykiai per tas daugiau kaip 20 naujos administracijos dienų turi atverti mums realybę. Deja, nauja realybė yra, kad Europoje esančias problemas turime patys spręsti čia. Ne kalbėdami, ne diskutuodami, ne įsiveldami į beprasmius lūkesčius Amerikos atžvilgiu, o tiesiog imti ir daryti tai, kad galėtume užtikrinti savo saugumą“, – antradienį žurnalistams teigė S. Skvernelis.
„Deja, tenka konstatuoti faktą, kad pasikliauti tuo strateginiu partneriu ateityje gali būti vis sunkiau ir sunkiau. Matyt, JAV prioritetai yra kiti ir labai gaila, kad jie susiję ir su gerų santykių atkūrimu su Rusija, apverčiant pasaulio tvarką – kad auka yra kaltinama dėl to, kad yra auka, o agresorius bandomas legitimizuoti. Ir dar už tą legitimizavimą duodama beveik 20 proc., Ukrainos teritorijos. Ir visi kiti veiksmai, kuriuos dabar matome, visiems politikams turėtų atverti akis, kad mes turime patys šiame regione rūpintis savo saugumu“, – akcentavo jis.
Visgi, samprotavo S. Skvernelis, ar Europa sugebės parodyti valią ir priimti ryžtingus sprendimus dėl savo saugumo – bus aišku jau netrukus.
Susiję straipsniai
„Išbandymas – labai aiškus. Greitai pamatysime, kiek esame stiprūs ginti savo demokratines vertybes“, – nurodė politikas.
Ragina svarstyti apie regioninių susitarimų galimybes: turime turėti planą B
Reaguojant į įvykius kitapus Atlanto, S. Skvernelis pabrėžė – reikia imtis realių žingsnių. Vienas jų, politiko nuomone, galėtų būti papildomi regioniniai dvišaliai ar daugiašaliai valstybių susitarimai dėl saugumo.
„Manau turime ne tik kalbėti, bet ir pradėti daryti žingsnius – reiškiu čia savo nuomonę, ji nėra suderinta su galbūt kitomis valdžios institucijomis. Mes turime kalbėti apie saugumo sutartis – tiek dvišales, tiek regionines – kad būtų galima reaguoti valstybėms išeinant iš tų kolektyvinio saugumo formatų, kurie yra seni, tvirti. Bet ar šiandien jie tikrai bus veiksmingi? Kiekvienas galime turbūt pasidaryti patys išvadas“, – kalbėjo Seimo vadovas, nurodydamas, jog tokie susitarimai galėtų gimti Baltijos jūrą supančių šalių pagrindu.
„Kad mes tiesiog neliktume vienui vieni – kaip jau kažkada buvome likę“, – priminė jis.
Klausiamas, ar tokie susitarimai nekenktų NATO, S. Skvernelis pažymėjo – tai nebūtų pakaitalas Šiaurės-Atlanto sutarties Aljansui.
„Bet matant, kas šiandien vyksta ir kokie pokyčiai vyksta po rinkimų NATO šalyse, mes turime turėti ir planą B. Nėra konkurencijos su NATO Aljansu, bet planas B visą laiką yra reikalingas, nes, kaip matome, pasaulis keičiasi“, – tęsė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis.
„Jeigu neturėsime alternatyvų, kiekvieną rytą pabudę po to, kas naktį įvyko Amerikoje, mes vėl turėsime pasimetimą ir negebėjimą priimti sprendimus“, – pridūrė jis.
Antradienį JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija patvirtino, kad laikinai stabdo JAV karinės pagalbos teikimą Ukrainai. Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai D. Trumpas prieš keletą dienų Ovaliajame kabinete susikivirčijo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Po įtampą kėlusio apsikeitimo pozicijomis, Ukrainos prezidentas anksčiau laiko paliko Baltuosius rūmus.
Taip pat šalių lyderiai nepasirašė sutarties dėl Ukrainos žaliavų išteklių naudojimo ir atšaukė suplanuotą bendrą spaudos konferenciją.