JAV prezidento Donaldo Trumpo kalba Kongresui, kurios su nerimu laukė visas pasaulis, į istoriją įėjo savo trukme, bet ne turiniu.

Rekordinėje, valandą ir 40 minučių trukusioje kalboje D.Trumpas akcentavo vidaus politikos problemas, migraciją, ekonomiką, ideologines kovas.

Tačiau Lietuvos politikai ir politikos ekspertai D.Trumpo kalboje klausėsi signalų dėl tolesnių JAV administracijos žingsnių Ukrainos, Europos bei NATO atžvilgiu.

Didžiulę audrą tarptautinėje arenoje dėl nutrauktos paramos Ukrainai sukėlęs D.Trumpas savo pranešime jai skyrė vos kelias minutes, tačiau ekspertai įžvelgė sušvelnėjusį JAV prezidento toną – D.Trumpas kalbėjo apie gautą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio laišką ir jo pasirengimą taikai, sandoriui dėl naudingųjų iškasenų.

[[ge:lrytas:lrytas:36764256]]

Vis dėlto, ar šį pasikeitusį toną jau galima laikyti žingsniu į priekį, siekant atkurti Ukrainos ir JAV dialogą po katastrofiškai pasibaigusio D.Trumpo ir V.Zelenskio susitikimo penktadienį? Ir ką reiškia D.Trumpo tyla apie NATO ir Europą, po kelias savaites pareiškimais audrintos viešosios erdvės?

Ir kaip atrodė pati D.Trumpo kalbos struktūra – ką šioje kalboje JAV prezidentas darė kitaip negu savo ankstesnėse kalbose?

[[ge:lrytas:lrytas:36756829]][[ge:lrytas:lrytas:36747250]][[ge:lrytas:lrytas:36763413]]

Leidžia kalbėti apie potencialą

Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) vadovas, politologas Linas Kojala pastebėjo, kad iš ganėtinai trumpos D.Trumpo kalbos pastraipos, skirtos Ukrainai, galima susidaryti įspūdį, kad jo tonas Ukrainos atžvilgiu yra šiek tiek švelnesnis.

„Pats faktas, kad buvo paminėtas V.Zelenskio laiškas ir apie jį atsiliepta pozityviai, yra gana gera žinia. Ji nekeičia praktinės realybės – karinė parama yra sustojusi, niuansų dėl tiesioginių Rusijos ir JAV derybų, neįtraukiant į tai Ukrainos ir Europos, išlieka, bet bent jau tai leidžia kalbėti apie potencialą tuos santykius, dialogą tarp JAV ir Ukrainos, atkurti“, – naujienų portalui Lrytas sakė L.Kojala.

Anot jo, pirmiausiai bandymas atkurti Ukrainos ir JAV santykius turėtų pasireikšti per pasirašytą susitarimą dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų naudojimo.

[[ge:lrytas:lrytas:36763704]]

„Susitarimas jau yra suderintas, reikia jį pasirašyti. Ir jeigu tai būtų padaryta, tai bet kuriuo atveju būtų pozityvi žinia, nes D.Trumpas tikrai tai ištransliuotų kaip įrodymą, kad yra sėkmingas derybininkas, o Ukrainai tai būtų postūmis į priekį teigti, kad santykiai su JAV yra neblogi“, – pastebėjo jis.

Visgi, politologas neskubėtų daryti išvadų, kad vien pasirašytas sandoris leistų JAV ir Ukrainos santykiams normalizuotis ar kad penktadienio ginčas tarp D.Trumpo ir V.Zelenskio Baltuosiuose rūmuose jau liktų užmarštyje.

„Savaime problemų tai neišspręs, bet tai parodys, kad yra įmanomas pragmatiškas Ukrainos ir JAV bendradarbiavimas, kad Ukrainos reikia ir Amerikai, o ne vien atvirkščiai, nes toks pasakojimas, kad Ukraina tik išnaudoja JAV resursą ir interesus, nėra palankus Ukrainai“, – kalbėjo jis.

Tuo pačiu L.Kojala nesureikšmino, kad daugiau nei pusantros valandos trukusioje D.Trumpo kalboje Ukrainai skirtos vos pora minučių – anot jo, tokio pobūdžio kalbose visada dominuoja vidaus politikos temos.

„Prezidentas pirmiausiai kreipėsi į savo šalies gyventojus. Aišku, kalbą stebi visas pasaulis, bet pirminė auditorija yra jo rinkėjai, dėl to girdėjome kur kas daugiau tezių apie nelegalios imigracijos valdymą, apie ideologines kovas su kairės polinės krypties siūlymais ir realizuotomis politikomis, gerokai daugiau apie šalies ekonominę situaciją“, – vardijo jis.

[[ge:lrytas:lrytas:36766863]]

Net ir tarptautiniai reikalai, kaip muitai, buvo minimi pirmiausiai per JAV vidaus intereso prizmę.

„Tai nestebino, nors pats faktas, kad apskritai užsienio politikai šioje kalboje buvo skirta tiek mažai dėmesio, galbūt yra šiek tiek netikėtas, nes atrodytų, kad daugybės geopolitinių įtampų kontekste buvo apie ką pakalbėti, bet tos temos nebuvo paliestos. Tai irgi gana iliustratyvu“, – pabrėžė L.Kojala.

Politologas atkreipė dėmesį, kad ir apie Kiniją D.Trumpas beveik nekalbėjo, NATO nebuvo paminėtas, Iranas taip pat neaptartas.

„Tai rodo, kad pačiam D.Trumpui vidaus dalykai šiandien yra prioritetas, nors tarptautinėje žiniasklaidoje galėtų atrodyti kitaip“, – įvertino jis.

Pasak L.Kojalos, šioje kalboje nieko naujo apie D.Trumpo prioritetus užsienio politikos srityje neišgirdome. D.Trumpas toliau kalbėjo, kad svarbiausia „sustabdyti žudynes kiek įmanoma greičiau“.

„Galbūt šiek tiek naujesnis argumentas, nors jau kartotas pastarosiomis savaitėmis, buvo apie tai, kad „Europos šalys daugiau išleido pirkdamos Rusijos naftą ir dujas negu skirdamos paramos Ukrainai“, bet tai yra labiau niuansai, kurie niekaip nepapildo supratimo apie D.Trumpo administracijos būsimas kryptis arba kokias pozicijas jie pristato derybose su Rusija“, – kalbėjo L.Kojala.

Buvo manančių, kad šioje kalboje D.Trumpas gali pranešti kokią nors žinią dėl NATO ateities – tiek itin drastišką, kad JAV gali pasitraukti iš Aljanso, arba tiesiog įspėjančią, apie planuojamą didesnį atsiribojimą nuo Europos, tačiau NATO D.Trumpas iš viso neminėjo.

Anot L.Kojalos, pirmiausiai tai parodo, kiek įaudrinta šiuo metu yra tarptautinė erdvė, kai iš D.Trumpo tikimasi iš esmės bet ko – net ir labai drastiškų pareiškimų.

„Tuo naudojasi ir gandų skleidėjai, kurie, akivaizdu, neturi jokio papildomo žinojimo apie D.Trumpo vidaus svarstymus šiais klausimais. Tiesiog spekuliuojama, bandoma iš to laimėti dėmesio ir galbūt paskleisti žinias, kurios sukelia dideles emocijas.

Deja, bet su tuo tenka susitaikyti, to bus ir ateityje – tokią nenuspėjamumo, jokių ribų nepaisymo terpę kuria ir pats D.Trumpas“, – pripažino L.Kojala.

Vis dėlto, politologas pastebėjo, kad kol kas, kalbėdamas apie NATO, D.Trumpas nepaminėjo nieko tokio, ko iš jo nebūtume girdėję anksčiau – D.Trumpas reiškia nusivylimą ir pyktį dėl sąjungininkų indėlio stokos, negebėjimo reaguoti į naujas globalias tendencijas, tačiau apie išstojimą D.Trumpas nekalba.

„Net ir man, bendraujant su jo aplinkos žmonėmis, nuolat pakartojama ta pati tezė, kad D.Trumpas apie tai nekalba ir to daryti neketina.

Net priešingai – ir penktadienio garsiajam Ovaliojo ofiso susitikime su V.Zelenskiu jis patikino, kad yra įsipareigojęs NATO sąjungininkams, įskaitant ir Baltijos šalis“, – priminė L.Kojala.

[[ge:lrytas:lrytas:36765327]]

Ir nors ši D.Trumpo kalba – rekordinio ilgio, L.Kojala pastebėjo, kad jis vis kalbėjo tomis pačiomis temomis, grįždamas prie migracijos, ideologinių klausimų.

„Daugybė elementų tiesiog kartojosi, o tai atspindėjo D.Trumpo norą pademonstruoti, kad per labai trumpą laiko tarpą jis nuveikė tiek daug, kad reikia plačiai, detaliai visa tai papasakoti.

Visgi, daugelį dalykų jis iš esmės tik anonsuoja – realios politikos įgyvendinimo dar sąlyginai nedaug, tai ankstyvos tos politikos įgyvendinimo fazės, todėl pristatyti tai kaip rezultatus yra gana ankstyva“, – apibendrino L.Kojala.

Pokytis – dėl auditorijos?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė svarstė, kad kiek švelnesnis D.Trumpo tonas V.Zelenskio atžvilgiu yra susijęs su auditorija – JAV prezidentas kalbėjo Kongresui.

„Tai buvo proginė kalba, ji turi ir savo tikslus, ir savo auditoriją. Reikėtų žiūrėti ne taip, kad V.Zelenskiui atleista – nors, akivaizdu, kad paliktos atidarytos durys, bet labiau, kad nenorėta šio klausimo labai stipriai eskaluoti prieš Kongresą.

Žinoma, kad dalis respublikonų visgi palaiko Ukrainą, yra nepatenkinti, o D.Trumpui reikia vieningos tiek Senato, tiek Atstovų rūmų pozicijos dėl būsimų balsavimų dėl mokesčių.

Traktuočiau taip, kad kol kas yra žinia, kuri yra palankesnė Ukrainai negu buvo, ir D.Trumpas nori išlikti tas, kuris neša taiką. Bet ką nors daugiau iš to išskaityti yra sunku, nes dabar reikia laukti kokio nors veiksmo – ar dar vieno V.Zelenskio vizito, ar aiškesnio pareiškimo“, – naujienų portalui Lrytas sakė D.Jakniūnaitė.

[[ge:lrytas:lrytas:36767531]]

„Neužmirškime, kad dieną prieš parama Ukrainai buvo sustabdyta. Vienprasmiškai pozityvios žinios nėra, tiesiog nėra blogos žinios“, – pridūrė ji.

Tuo metu susitarimu dėl naudingųjų Ukrainos išteklių, apie kurio pasirašymą užsiminė D.Trumpas, anot profesorės, Ukraina pirmiausiai parodytų gerą valią JAV atžvilgiu.

Savo ruožtu D.Trumpo tylos dėl NATO ir Europos D.Jakniūnaitė teigė nesureikšminanti.

„Galime prisigalvoti visko, ką D.Trumpas gali pasakyti, nors ir nepasakė. Nereikia įdėti jam į lūpas to, dėl ko nėra užuominų. Aišku, jis yra tai pasakęs anksčiau.

Tačiau žiūrėkime į šią kalbą kaip į kalbą, kuri skirta ne mums, ne pasauliui, bet vidaus auditorijai ir Kongreso nariams. Tai nebuvo tema, kuri buvo įdomi ten kalbėti“, – pabrėžė ji.

Kalbos ženklai ir salės reakcija

„Eilinė D.Trumpo kalba, bet kaip niekada anksčiau“, – taip D.Trumpo kalbą apibūdino viešojo kalbėjimo ekspertė Neringa Bliūdžiūtė.

N.Bliūdžiūtė atkreipė dėmesį į tai, kas šioje kalboje buvo kitaip.

„Nebuvo tiek atsistojimų (laukiu kol kas suskaičiuos, bet J.D.Vance disciplina jautėsi salėje. Nebloga mankšta)“, – savo feisbuko paskyroje rašė ekspertė.

Be to, tokio ilgio pranešimo JAV prezidentų pranešimų istorijoje dar nebuvo. Be to, kalbų ekspertė atkreipė dėmesį, kad nebuvo tiek daug epitetų, kaip anksčiau, pavyzdžiui, „nuostabu“, „neįtikėtina“, „patys sėkmingiausi“ ir panašiai.

„Nebuvo tiek įvardintų priešų (imigrantai, biurokratai, visos šalys ir ES). Nebuvo tiek vaikų, pakviestų į ceremoniją ir naudojamų iliustruoti kokius nors D.Trumpo veiksmus (ir vienas paskirtas specialiuoju agentu kalbos metu…). Nebuvo tiek pasakojimų apie nusikaltimus (ateiviai, monstrai)“, – dėstė ji.

Pirmą kartą istorijoje iš salės buvo išvestas nepasitenkinimą reiškęs demokratų kongresmenas. N.Bliūdžiūtė priminė, kad per B.Obamos pranešimą vienas respublikonas rėkė, kad prezidentas meluoja, tačiau išvestas nebuvo.

Tuo metu D.Trumpo kalbos pradžia, anot, ekspertės, buvo stipri, pasitelkiant savo įprastą, stiprią žinutę – „Amerika sugrįžo“.

[[ge:lrytas:lrytas:36766864]]

Temos, kurias D.Trumpas pasirinko plėtoti savo kalboje, buvo tos pačios, kaip ir rinkimų pergalės kalboje – migracija, kova su biurokratija, tarifai, mokesčiai ir teismai.

„Pabaigoje D.Trumpas panaudoja įprastą motyvacinių kalbų formulę – aš ypatingas – Jūs ypatingi – eikime verst kalnų“, – pastebėjo N.Bliūdžiūtė, priminusi JAV prezidento žodžius, kad jis buvo apsaugotas Dievo, kad vėl paverstų Ameriką didžia.

„Mūsų tauta ypatinga, nes iškentėjome, kovojome, sukūrėme neįtikėtinus dalykus – laikas imti likimą į savo rankas. Aukso amžius tik prasidėjo“, – įvertino ekspertė.

Tuo metu D.Trumpo tonas, anot ekspertės – tylus, pakankamai monotoniškas ir pasyviai agresyvus.

„Man jau pradeda mažiau rūpėti, ką D.Trumpas sako, ir daugiau – ką sako (ar kaip tyli ) kiti. Pavyzdžiui, disciplinuotas VISŲ respublikonų nuolatinis stojimasis man įstrigo labiausiai“, – įvertino N.Bliūdžiūtė.

Sušvelnėjęs D. Trumpo tonas dėl Ukrainos ir tyla dėl NATO: kokią žinią pranešė JAV? (1)