EK pirmininkė nurodė, kad ES siūlys suteikti valstybėms narėms daugiau fiskalinės erdvės investicijoms į gynybą ir 150 mlrd. eurų paskolų šioms investicijoms, taip pat sieks sutelkti privatų kapitalą.
ES taip pat siūlys aktyvuoti fiskalinę išlygą, kuri leistų šalims pasinaudoti savo nacionaliniais biudžetais ir per ketverius metus gynybai išleisti papildomus 650 mlrd. eurų, nesukeliant biudžetinių sankcijų.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė dr. Margarita Šešelgytė „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo, kad ši EK žinia žinia – reikšminga dėl kelių priežasčių, be to, pati suma yra gerokai didesnė, nei prieš tai planuota tarp ES institucijų.
Nors surasti tokias sumas gynybai ES šalių lyderiams, kovojantiems dėl perrinkimo, bus tikrai nepatogu, M.Šešelgytė pabrėžė, kad šį kartą Vakarų lyderiai jau gali būti priversti to imtis, jei norės derėtis su D.Trumpu – ir ne tik dėl Ukrainos.
Tuo metu D.Trumpo logiką darant tiek nuolaidų Rusijai pabandęs paaiškinti buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius neatmetė, kad netrukus JAV gali ir Europos pareikalauti stabdyti paramą Ukrainai, nes ji taip pat „trukdo“ pasiekti taiką Ukrainoje

