Žvalgyba išanalizavo Rusijos veiksmus: planai dėl Ukrainos ir grėsmės Lietuvai

„Tai gali skatinti Rusijos vadovybę panaudoti karinę jėgą klaidingai įvertinus situaciją ir tikintis, kad NATO negebės laiku reaguoti, o Rusijai pavyks konfliktą lokalizuoti ir greitai pasiekti norimų rezultatų“, – nurodo žvalgyba.

Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) kasmet pristatomame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pabrėžiama, kad nors Vašingtono ir Maskvos lyderiai derasi dėl Rusijos karo Ukrainoje baigties, artimiausioje perspektyvoje mažai tikėtina, jog šis konfliktas gali būti išspręstas diplomatinėmis priemonėmis.

O paliaubos Ukrainoje reikštų, kad Rusijai atsivers galimybė greičiau didinti savo pajėgumus ir permetinėti pajėgas arčiau NATO sienų. Žvalgybos analitikai įspėja, kad Rusija geba apeiti sankcijas ir toliau didinti savo karinę galią.

Be kita ko, žvalgybos vertinimu, praėjusiais metais vykusių rinkimų metu Lietuvoje prokremliškos jėgos mobilizavo didžiausią įmanomą prorusiškų rinkėjų skaičių. Nepaisant to, šiems judėjimams įgyti didesnę įtaką ir priimti politinius sprendimus nepavyko.

Lietuvos žvalgyba didelį dėmesį skyrė ir norintiems atvykti į Lietuvą užsieniečiams. Informuojama, kad pernai penkiems iš Centrinės Azijos kilusiems asmenims dėl sąsajų su terorizmu rekomenduota neišduoti leidimų laikinai gyventi Lietuvoje ar vizų.

„Užsienio šalių piliečiai dažniausiai piktnaudžiauja galimybe įsidarbinti Lietuvos logistikos įmonėse. Šios įmonės kviečia trečiųjų šalių piliečius, norinčius dirbti tolimųjų reisų vairuotojais, tačiau dalis užsieniečių, melagingai nurodę savo profesinę kvalifikaciją, po kelių mėnesių pakeičia darbą ir išvyksta į kitas Europos valstybes“, – teigiama dokumente.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad vis intensyviau piktnaudžiaujama ir galimybe studijuoti Lietuvoje – dalis į šalies mokslo įstaigas įstojusių užsienio piliečių, migracijos schemų organizatorių apmokyti dalyvauti interviu ir pateikti reikiamus dokumentus, studijuoti Lietuvoje neketina, o gavę laikiną leidimą gyventi Lietuvoje išvyksta į kitas Europos šalis.

„Fiksuojama atvejų, kai į Lietuvą studijuoti atvykę užsieniečiai patys pradėjo organizuoti kitų užsieniečių atvykimą. Tarp migracijos schemomis piktnaudžiavusių ir į Lietuvą atvykusių užsieniečių buvo nustatyta radikalių pažiūrų ir teistumą nuslėpusių asmenų. 2024 m. grėsme valstybės saugumui paskelbti du užsieniečiai, organizavę „pilkosios migracijos“ schemas“, – nurodoma paviešintoje analizėje.

Nors Vašingtono ir Maskvos lyderiai derasi dėl Rusijos karo Ukrainoje baigties, artimiausioje perspektyvoje mažai tikėtina, jog šis konfliktas gali būti išspręstas diplomatinėmis priemonėmis.

Tuo metu Rusijos galimybės panaudoti karinę jėgą prieš kurią nors NATO valstybę, žvalgybos vertinimu, yra ribotos. Vis dėlto, agresorė gali išvystyti savo pajėgumus, kurių pakaktų pradėti ribotus karinius veiksmus prieš vieną ar kelias Aljanso šalis.

„Šiuo metu Rusijos galimybės naudoti karinę jėgą prieš NATO valstybes yra labai ribotos, nes didžioji dalis konvencinių pajėgumų skiriama karui prieš Ukrainą. Tikėtina, kad artimoje perspektyvoje Rusijai užteks žmogiškųjų, finansinių ir karinių resursų ne tik tęsti panašaus intensyvumo kovos veiksmus Ukrainoje, bet ir didinti savo karinius pajėgumus“, – rašoma grėsmių vertinime.

Tarnybų duomenimis, tikėtina, kad vidutinėje perspektyvoje Rusijai nepavyks sukurti tokių pajėgumų, jog Kremlius pradėtų plataus masto konvencinį karą prieš NATO. Tačiau, pažymima, karinė galia gali būti išvystyta tiek, jog pakaktų atlikti ribotus karinius veiksmus prieš kurią nors Vakarų valstybę.

„Tai gali skatinti Rusijos vadovybę panaudoti karinę jėgą klaidingai įvertinus situaciją ir tikintis, kad NATO negebės laiku reaguoti, o Rusijai pavyks konfliktą lokalizuoti ir greitai pasiekti norimų rezultatų“, – dėstoma visuomenei paviešintame leidinyje.

Vertindami tolimesnes Rusijos karo Ukrainoje perspektyvas, VSD ir AOTD pažymi – Maskvos tikslai nesikeičia nuo 2014 m.: režimas siekia paversti Ukrainą priklausoma valstybe, norima, kad demokratinės valstybės pripažintų Rusijos teisę kištis į suverenių kaimyninių valstybių politiką.

„Rusija atvirai deklaruoja, kad taika įmanoma tik jos diktuojamomis sąlygomis: ir Ukraina, ir Vakarai turi pripažinti pralaimėjimą, o Rusijos agresiją – teisėta“, – dėsto analitikai, pabrėždami, jog „diplomatinis konflikto sprendimas artimiausioje perspektyvoje mažai tikėtinas“.

„Jis grąžintų į panašią patinę situaciją, kurią 2022 m. vasarį Vladimiras Putinas nusprendė pakeisti, užpuldamas Ukrainą. Karinės Rusijos priemonės vis dar veikia – ji atgavo pasitikėjimą savo jėgomis, užiminėja naujas Ukrainos teritorijas, aktyviai tebenaikina infrastruktūrą visoje Ukrainoje“, – dėstoma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Be to, pastebi tarnybos, Kremlius turi resursų tęsti karą dar ne vienerius metus. Tam, pasak VSD ir AOTD, yra palaikymas ir iš visuomenės – nors padėtis Rusijoje nėra gera (karo lauke patiriami dideli žmogiškieji nuostoliai, Rusijoje susiduriama su finansų sistemos problemomis, stagnuoja ne su karo pramone susijusių sektorių veikla ir pan.), karas yra populiarus.

„Režimas, ir dauguma Rusijos gyventojų tiki, kad Ukrainoje jie kariauja ne prieš ukrainiečius, o prieš Vakarus. Nors beveik 60 proc. rusų mano, kad karas Ukrainoje gali peraugti į karą su NATO, tikėtina, kad tai tik skatina paramą karui ir režimui“, – rašoma leidinyje.

Be to, Rusija tęsia karinę reformą ir planuoja padidinti ginkluotųjų pajėgų personalo skaičių iki 1,5 mln. karių. VSD ir AOTD nurodo, jog vertinant dabartines personalo didinimo tendencijas, šis Maskvos siekis yra įgyvendinamas.

Analitikai taip pat akcentuoja, jog Rusijos laikyseną sutvirtina ir stiprėjantys kontaktai su Kinija, Iranu bei Šiaurės Korėja.

Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime taip pat pastebima, jog Rusijos režimas, labai tikėtina, mano, kad Maskvos santykiai su Vakarais yra pilkojoje zonoje – tarp karo ir taikos. Todėl Kremlius sudaro spaudimą demokratinėms valstybėms tiek įprastomis priemonėmis, tiek vykdydamas smurtinius, slaptus veiksmus – taip balansuojama, darant realią žalą, tačiau neperžengiant atviro konflikto ribos.

„Rusijos žvalgybos tarnybų vykdomų diversijų neriboja valstybių sienos – labai panašios operacijos vykdomos beveik tuo pat metu keliose valstybėse. Taigi jos vertintinos kaip sudedamoji agresyvios Rusijos užsienio politikos Vakarų atžvilgiu dalis, o ne kaip prieš atskiras valstybes nukreiptos atakos“, – nurodo VSD ir AOTD.

Taip pat tokios diversijos vykdomos per tarpininkus – pasitelkiama kelių pakopų sistema, taip siekiant paslėpti tikruosius nekonvencinių kinetinių operacijų užsakovus ir koordinatorius. Dažniausiai diversijų imasi asmenys, norintys greitai ir lengvai užsidirbti – Rusijos žvalgyba juos pasiekia per socialinius tinklus, ypač „Telegram“.

„Priešingai nei tradiciniai Rusijos žvalgybos tarnybų agentai, diversijas vykdyti sutikę asmenys iki sulaikymo dažnai spėja įvykdyti vos vieną ar kelias jiems pavestas užduotis. Šie asmenys ne visada gauna jiems pažadėtą finansinį atlygį, o juos sulaikius iš Rusijos nesulaukia jokios pagalbos“, – nurodoma ataskaitoje.

Diversijomis Rusija, beveik neabejotina, siekia paveikti Vakarų visuomenes, didinti nepasitikėjimą valstybių institucijomis ir taip priversti politikus mažinti paramą Ukrainai.

Visgi, nepaisant to, kaip klostysis plataus masto Rusijos invazijos baigtis, žvalgyba pabrėžia: „Rusijos keliamos grėsmės – karinė agresija, diversijos ir įtakos veikla – nesumažės net pasibaigus ar įšaldžius karą Ukrainoje“. Anot analitikų, keisis tik šių veiksmų prioritetiniai taikiniai.

Nors sekinimo karui prieš Ukrainą Rusijai reikia milžiniškų finansinių resursų, Kremlius kol kas su šia užduotimi susitvarko – kasmet augančios karinės išlaidos 2025 m. sieks mažiausiai 13,5 trln. rublių (apie 130 mlrd. eurų) ir sudarys apie 6,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai – keturis kartus didesnis karinis biudžetas nei 2021 m., prieš Maskvai pradedant plataus masto invaziją į Ukrainą.

Visgi, manoma, kad savo galimybių finansuoti karo mašiną Rusija dar nepasiekė – beveik neabejojama, kad realūs asignavimai bus dar didesni, jie bus daromi kitų sričių sąskaita.

„Dėl to artimoje perspektyvoje ji ne tik išliks pajėgi užtikrinti panašų karo finansavimo lygį, bet, tikėtina, sugebės jį didinti“, – svarsto analitikai, nurodydami, kad tam gali būti ir įvedami ir nauji ar keliami jau egzistuojantys mokesčiai.

„Maskva yra pasiryžusi tęsti sekinimo karą, nepaisydama augančių kaštų. Labai tikėtina, kad dėl tokio Kremliaus sprendimo šalies ekonomika ateityje bus silpna, nekonkurencinga ir itin pažeidžiama“, – apibendrina tarnybos.

Penktadienį visuomenei pristatytame leidinyje apžvelgiamas ir Rusijos karinis pajėgumas Kaliningrado srityje. Pažymima, jog Kaliningrado karinė grupuotė išlieka pajėgi atlikti esmines užduotis.

„Vis dėlto jos pajėgumai vykdyti desanto išlaipinimo užduotis vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvose išliks riboti dėl į Juodąją jūrą išsiųstų desanto laivų. Šiuo metu Rusijos demonstruojami pajėgumai karinio konflikto prieš NATO atveju nebūtų pakankami įtvirtinti dominavimą, bet jų pakaktų trikdyti NATO veiksmus Baltijos jūroje“, – rašoma dokumente.

„Mokymai „Okean 2024“ taip pat parodė, kad Baltijos jūros regione Rusijos išvystyta A2 / AD (prieigos užkirtimo ir regiono blokavimo) sistemos dalis – oro erdvės gynybos pajėgumai, nors iš dalies sumažėję, gali atlikti savo užduotis“, – akcentuoja žvalgybos analitikai.

Vienas iš Minsko žvalgybos taikinių yra Lietuvoje filialus įkūrusios, tačiau Baltarusijoje veiklos nenutraukusios įmonės. Žvalgybos analizė atskleidžia, kad tokios įmonės Baltarusijoje yra stebimos šios šalies žvalgybos tarnybų darbuotojų.

Tarnybų teigimu, Minsko žvalgyba disponuoja informacija ne tik apie Baltarusijoje, bet ir apie Lietuvoje dirbančius asmenis, ypač daug dėmesio skirdami šių įmonių darbuotojams, net menkiausiai prisidėjusiems prie opozicijos veiklos.

Pažymima, kad pasitelkę apie šiuos asmenis turimą informaciją, Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai užmezga su jais kontaktą nuotoliniu būdu, taiko spaudimo priemones ir siekia juos išsivilioti į Baltarusiją. Skelbiama, kad sutikę atvykti į Baltarusiją, baltarusių diasporos atstovai apklausiami, neretai sulaikomi, juos siekiama užverbuoti.

Be to, ataskaitoje teigiama, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos verčia baltarusių diasporos atstovus su jomis bendradarbiauti, baugindamos tėvynėje likusių artimųjų saugumu ir teise disponuoti Baltarusijoje esančiu nekilnojamuoju turtu ar verslu.

Analizėje atskleidžiama, kad ieškant žmogiškųjų šaltinių, Baltarusijos žvalgybos tarnybos vis aktyviau išnaudoja nuotolinio komunikavimo priemones.

 

Žvalgybos duomenimis, pasitelkiant jas užmezgami ir palaikomi ryšiai su užsienyje veikiančiais agentais. Užverbuotiems asmenims Baltarusijos žvalgybos tarnybos nurodo rinkti viešą ir neviešą informaciją apie Lietuvos institucijas, Baltarusijos diasporą bei demokratinę opoziciją, tikina VSD ir AOTD.

VSD ir AOTD vertinimu, Baltarusijos žvalgybos tarnybos kelia grėsmę į Baltarusiją vykstantiems Lietuvos piliečiams, nes prieš juos imamasi neadekvačių, su tarptautine teise nesuderinamų veiksmų.

„Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai vykdo atvykstančių Lietuvos piliečių žvalgybines apklausas ir neteisėtai sulaiko. Lietuvos piliečiai sulaikomi dėl paramos Baltarusijos opozicijai, o baudžiamasis persekiojimas prieš juos pradedamas dėl politinių pažiūrų ir kritikos Baltarusijos režimui. Tokiais atvejais Baltarusijos žvalgyba bei teisėsaugos institucijos taiko itin šiurkščius metodus, per sulaikymus naudoja perteklinę jėgą“, – skelbiama ataskaitoje.

„Nuo 2023 m. Baltarusijos žvalgybos tarnybos Lietuvos piliečiams kurpia įvairaus pobūdžio bylas, o pareikšti kaltinimai būna nepagrįsti ir politiškai motyvuoti. Žvalgybos vertinimu, vykdydamas šią priešišką veiklą, Baltarusijos režimas siekia formuoti spaudimą keisti Lietuvos užsienio politiką Baltarusijos atžvilgiu, o šalies visuomenei įtvirtinti naratyvą apie neva priešiškų valstybių apsuptą Baltarusiją“, – pabrėžia tarnybos.

Nors Rusijos sausumos padalinių Baltarusijos teritorijoje šiuo metu nėra, analizėje atskleidžiama, kad Kremlius ir toliau nevaržomai naudojasi Baltarusijos oro erdve. Nuo 2024 m. liepos per Baltarusijos oro erdvę į Ukrainą Rusija leidžia bepiločius orlaivius „Geran-2“ („Shahed-136“). Žvalgybos duomenimis, dalis bepiločių kerta Baltarusijos oro erdvę ir skrenda į Ukrainą, kiti – iš Rusijos įskridę į Ukrainos oro erdvę, skrenda į Baltarusiją ir vėl grįžta į Ukrainą.

Vis dėlto, pavieniai bepiločiai nukrypsta nuo maršruto ir kelia grėsmę su Baltarusija besiribojančioms NATO valstybėms.

„2024 m. rugsėjo 7 d., perskridęs Baltarusiją, Rusijos „Geran-2“ („Shahed-136“) nukrito Latvijos teritorijoje. Baltarusijos karinės oro ir oro gynybos pajėgos reaguoja į mažesnę dalį į Baltarusijos oro erdvę įskridusių savižudžių bepiločių orlaivių. Fiksuota atvejų, kai Baltarusijos ginkluotosios pajėgos numušė Rusijos „Geran-2“ („Shahed-136“), tačiau Baltarusija arba neįvardija numuštų bepiločių orlaivių priklausomybės, arba apie incidentus nepraneša“, – dėstoma ataskaitoje.

Žvalgybos duomenimis, siekdamos atkurti kalio trąšų eksportą per Klaipėdos uostą, Baltarusijos institucijos vykdo lobistinę veiklą, siekia paveikti Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) pozicijas dėl sankcijų.

„Baltarusija yra suinteresuota atkurti kalio trąšų eksportą per Klaipėdos jūrų uostą, todėl šalies institucijų atstovai vykdo lobistinę veiklą, kad Lietuva ir ES keistų poziciją dėl trąšoms taikomų tarptautinių sankcijų, o „Belaruskalij“ stengiasi išlaikyti verslo ryšius Lietuvoje“, – rašoma leidinyje.

Žvalgyba pabrėžia – baltarusiškos produkcijos tranzitas per Lietuvą keltų grėsmę nacionaliniam saugumui. Be to, pažymima, jog tuo galėtų pasinaudoti ir Rusija.

„Žvalgybos vertinimu, baltarusiškų trąšų ir kitos produkcijos eksporto per Lietuvą atnaujinimas keltų grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Lietuvoje veikiančių įmonių sandorius su stambiomis Baltarusijos valstybinėmis įmonėmis Lukašenkos režimas, tikėtina, naudotų politiniais tikslais. Baltarusijos verslo sandoriais Lietuvoje savo tikslams bandytų pasinaudoti ir Kremlius“, – rašoma dokumente.

Pabrėžiama, kad verslo ryšiai Lietuvoje išlieka aktualūs ir Rusijai, nes Kremlius tikisi jais pasinaudoti apeinant Vakarų taikomas sankcijas.

„Rusijos subjektai iki šiol nori išlaikyti Lietuvoje turėtus verslo ryšius ar kurti naujus, kuriuos galėtų panaudoti įtakai didinti, atskiriems pelningiems verslo sandoriams sudaryti, tarptautinėms sankcijoms apeiti ar lobizmui. Jie labiausiai pasitiki asmenimis, su kuriais yra užmezgę ilgamečius, lojalumu grįstus ryšius“, – vertina žvalgyba.

Dokumente nurodoma, kad siekdama išlaikyti verslo ryšius Baltarusija sieks manipuliuoti informacija, esą nutraukus verslo ryšius Lietuva patirs didelę žalą.

„Beveik neabejotina, kad Baltarusija manipuliuos tvirtindama, jog nutraukusi verslo ryšius Lietuva patirs didelę žalą“, – nurodo žvalgyba.

Kaip tokios manipuliacijos pavyzdys pateikiamas Baltarusijos užsienio reikalų ministro Maksimo Ryženkovo pasisakymas 2024 m. rugsėjį. Minsko politikas tvirtino, kad Lietuvos ir Baltarusijos ryšių silpninimas neigiamai veikia Lietuvos ekonomiką.

„Straipsnyje Ryženkovas ragino Lietuvą atkurti anksčiau turėtus ekonominius santykius, grįžti prie esą konstruktyvaus bendradarbiavimo. Argumentuota, kad tai esą būtų naudinga Lietuvai – neva ekonominių saitų su Baltarusija mažinimas daro labai didelę žalą Lietuvos ekonomikai“, – rašoma dokumente.

Naujausioje Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje tvirtinama, kad Nacionalinio saugumo interesų neatitinkantys subjektai vis dažniau siekia investuoti į Lietuvos finansų sektorių.

Parengtame vertiname nurodoma, kad pernai beveik pusę visų žvalgybos teiktų vertinimų, kuriuose konstatuota, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, sudarė vertinimai apie norinčiuosius investuoti į Lietuvos finansų sektorių.

„Į finansų sektorių nesėkmingai siekė investuoti asmenys, dirbę Rusijos strategiškai svarbiose įmonėse ar dalyvavę jų valdyme, turėję sandorių su šios šalies strateginėmis įmonėmis, tarp jų ir tomis, kurios anksčiau bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnybomis“, – akcentuoja Lietuvos žvalgyba.

Investuoti taip pat bandė su Rusijos bankais ir finansų įstaigomis susiję asmenys, taip pat ES šalių piliečiai, atstovaujantys Rusijos subjektus. Žvalgybos teigimu, nerimą kelia kuriami nauji būdai slėpti ryšius ir investicijų kilmę.

Taip pat skelbiama, kad bent vienu atveju investuotojas siekė panaudoti finansų sektoriuje veikiančią įmonę tarptautinėms sankcijoms apeiti.

„Žvalgybos vertinimu, labai tikėtina, kad finansų sektorius išliks patrauklus nacionalinio saugumo interesų neatitinkantiems investuotojams, bet jų ryšius bus vis sudėtingiau išaiškinti dėl nuolat kuriamų naujų būdų juos paslėpti“, – rašoma grėsmių vertinimo ataskaitoje.

Dokumente nurodoma, kad 47 proc. visų žvalgybos vertinimų dėl neatitikties nacionalinio saugumo interesams sudarė finansų sektorius, kai 2023 m. ir 2022 m. jų buvo 22 proc.

Reikšmingai sumažėjo vertinimų dėl priešiškų šalių subjektų bandymų investuoti į transporto sektorių – pernai jų buvo 19 proc., užpernai – 31 proc., o 2022 m. – net 56 proc. Žvalgybos teigimu, investicijos į šį sektorių dažniausiai buvo užkardomo dėl ryšių Baltarusijoje.

Lietuvos žvalgybos vertinimu, praėjusiais metais vykusių rinkimų metu Lietuvoje prokremliškos jėgos mobilizavo didžiausią įmanomą prorusiškų rinkėjų skaičių. Nepaisant to, šiems judėjimams įgyti didesnę įtaką ir priimti politinius sprendimus Lietuvoje – nepavyko.

Žvalgybos duomenimis, nėra pagrindo tvirtinti, kad dalies gyventojų balsavimas už prorusiškus kandidatus susiformavo dėl Rusijos tikslingų įtakos operacijų. Teigiama, kad prorusiškos politinės nuostatos vertinamos ne kaip išorinė grėsmė, o kaip vidinis valstybės pažeidžiamumas.

„Žvalgybos vertinimu, siekdama išlaikyti įtaką Vakaruose, Rusija orientuojasi į didžiausias valstybes arba į tas valstybes, kuriose prorusiškos politinės jėgos turi pastebimą politinę įtaką. Neatmestina, kad vidutinėje perspektyvoje Rusija sieks pasinaudoti šiuo Lietuvos visuomenės pažeidžiamumu, didindama įtaką Lietuvos politiniams procesams, ypač jei prorusiškos nuostatos taps populiaresnės visuomenėje“, – konstatuojama Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Vis dėlto, akcentuojama, jog prorusiški visuomenės veikėjai, skleisdami tikrovės neatitinkančius teiginius, abejodami rinkimų Lietuvoje teisėtumu, demokratiškumu ir skaidrumu, padėjo Rusijos ir Baltarusijos propagandistams, kurie diskredituoja Lietuvą per informacines kampanijas.

Informacinėse kampanijose Rusijos propaganda siekia diskredituoti Lietuvą, kad ši neva perrašinėja istoriją, palaiko nacistines idėjas ir vykdo rusofobišką politiką.

Žvalgybos teigimu, Rusijos tikslas yra suformuoti Lietuvą, kaip vienos iš labiausiai rusofobiškų valstybių Europoje, įvaizdį, akcentuojant, jog Baltijos valstybių politinė valdžia neva diskriminuoja rusakalbius etniniu pagrindu. Be to, rusofobinės apraiškos prilyginamos genocidui.

„Prilygindama tariamas rusofobijos apraiškas genocidui, Rusija siekia suformuoti požiūrį, kad tai, ką žydų tautybės asmenys patyrė per Antrąjį pasaulinį karą, šiais laikais Baltijos valstybėse patiria rusai“, – rašoma ataskaitoje.

„Žvalgybos vertinimu, kaltindama Lietuvą rusakalbių diskriminavimu, Rusija, tikėtina, siekia pritraukti tarptautinių žmogaus teisių organizacijų dėmesį ir valstybių, kuriose itin jautrūs etniniai, kultūriniai bei kalbiniai klausimai, paramą“, – priduria žvalgybos institucijos.

Manipuliuojama ir istorine atmintimi, nes siekiama įteisinti Rusijos interesus atitinkinančius istorinius naratyvus. Skleidžiama, jog neva Baltijos valstybės sistemiškai iškraipo Antrojo pasaulinio karo istoriją, skatina nacistines idėjas ir garbina su naciais bendradarbiavusius asmenis.

„Šį propagandos naratyvą paremia Rusijos vidaus auditorijai skirtas ir pastaruosius keletą metų įgyvendinamas Rusijos istorijos politikos federalinis projektas „Be senaties termino“. Jį vykdydamos su Kremliaus valdančiuoju režimu susijusios institucijos įgyvendina projektus, neva demaskuojančius istoriją perrašančias Baltijos valstybes“, – nurodoma grėsmių vertinime.

Toks braižas pastebėtas pernai, Rusijai minint Europos valstybių sostinių išvadavimo iš nacistinės Vokietijos okupacijos 80-ąsias metines. Diskredituoti Lietuvą ir jos antisovietinį pasipriešinimą skirta itin daug dėmesio. Prognozuojama, jog tokių iniciatyvų daugės.

Žvalgyba taip pat pabrėžia, kad diskredituojančių naratyvų sklaidą užtikrina platus ir koordinuotas Rusijos priemonių tinklas. Pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas, kurio pagalba generuojamos vaizdo, garso ir tekstų klastotės.

„(Tinklą – ELTA) sudaro valstybės kontroliuojama žiniasklaida, socialiniai tinklai ir prorusiškos naujienų svetainės“, – tvirtinama ataskaitoje.

Tam aktyviai naudojama susirašinėjimo platforma „Telegram“. Nevengiama ir automatizuotų profilių (botų) ir vadinamųjų „trolių“ tinklų.

Tokioms kampanijoms vykdyti naudojamas jau pasiteisinęs modelis, kai priešiška žinutė paskelbiama mažai žinomoje interneto svetainėje ar socialinio tinklo paskyroje, o ja pasidalina daug sekėjų turintys „Telegram“ kanalai. Kadangi norima paveikti kuo platesnę auditoriją, žinutės išverčiamos į kitas kalbas.

„Tokio pobūdžio informacinė operacija buvo įgyvendinta 2024 m. gegužę – prorusiškuose „Telegram“ kanaluose išplatintas melagingas pranešimas apie neva 2024 m. gegužės 9 d. Lietuvoje sulaikytus du atvirai prieš NATO pasisakančius asmenis. Vėliau ši suklastota informacija pasirodė Rusijos naujienų portaluose ir prorusiškuose Lietuvos interneto puslapiuose“, – skelbiama ataskaitoje.

Dirbtinis intelektas pasitelkiamas, nes tokiu būdu turinys kuriamas greičiau, pigiau ir reikalauja mažiau žmogaus įsitraukimo, nei jį kuriant įprastais būdais.

Nors patys DI įrankiai savaime nėra laikomi grėsme, vertinama, jog šios priemonės praplečia dezinformacijos sklaidos galimybes, siekiant formuoti visuomenės nuomonę, diskredituoti politinę sistemą, skatinti nepasitikėjimą žiniasklaida ir rinkimais.

„Iki 2024 m. DI sugeneruoto turinio poveikis buvo nedidelis, tačiau labai tikėtina, kad technologijoms tobulėjant tokia dezinformacija taps paveikesnė ir pavojingesnė“, – rašoma ataskaitoje.

Nepaisant suprastėjusių dvišalių santykių, Kinija išlieka suinteresuota Lietuvos mokslo pasiekimais, ypač tokiose srityse kaip lazeriai, puslaidininkiai ir biotechnologijos.

„Kinijos mokslininkai labiausiai suinteresuoti vykdyti tyrimus su Lietuvos mokslininkais gamtos ir technologijų mokslų srityje, fizikos, astronomijos, chemijos, aplinkos ir medžiagų inžinerijos kryptyse. Tyrimai šiuose sektoriuose atitinka Kinijos strateginiuose dokumentuose numatytus prioritetus“, – teigiama Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

„Labai tikėtina, kad su Kinijos gynybos pramone susiję universitetai sieks plėsti mokslinį bendradarbiavimą su Lietuva, pasirašyti bendradarbiavimo memorandumus, organizuoti bendrus tyrimus, steigti laboratorijas, vykdyti mokslininkų stažuotes ar mainų programas“, – atkreipia dėmesį Lietuvos žvalgyba.

Anot jos, užsienyje dirbantys ar besistažuojantys Kinijos mokslininkai ir studentai teisės aktų numatyta tvarka yra įpareigoti bendradarbiauti su Kinijos žvalgybos tarnybomis.

„Neatmestina, kad ir Lietuvos mokslo institucijų atstovai, dalyvaudami stažuotėse Kinijoje, tampa Kinijos žvalgybos tarnybų taikiniais“, – įspėjama naujausioje analizėje.

VSD ir AOTD teigimu, Pekinas, siekdamas spartinti ekonomikos plėtrą ir modernizuoti kariuomenę, tokio pobūdžio mokslo institucijas išnaudoja technologiniam šnipinėjimui.

„Kinijos režimas siekia užsitikrinti prieigą prie vakarietiškų technologijų ir joms vystyti reikalingų žinių, nes tai padeda didinti Kinijos ekonomikos konkurencingumą ir spartinti šalies karinį modernizavimą“, – aiškino Lietuvos žvalgyba.

„Informaciją apie Vakaruose vystomas technologijas Kinijos režimas renka ne tik šnipinėdamas, bet ir teisėtomis priemonėmis. Pekinas finansuoja bendrus mokslinius tyrimus su užsienio mokslininkais, su užsienio universitetais steigia bendras tyrimų laboratorijas, vykdo talentų pritraukimo į Kiniją programas, steigia jungtinio kapitalo įmones“, – teigiama dokumente.

Lietuvos žvalgyba skelbia, kad pernai penkiems iš Centrinės Azijos kilusiems asmenims dėl sąsajų su terorizmu rekomenduota neišduoti leidimų laikinai gyventi Lietuvoje ar vizų.

„2023–2024 m. grėsme valstybės saugumui paskelbti penki Centrinės Azijos valstybių piliečiai, dar penkiems dėl sąsajų su terorizmu rekomenduota neišduoti leidimų laikinai gyventi Lietuvoje ar vizų“, – teigiama vertinime.

Žvalgybos duomenimis, tarp į Lietuvą atvykusių migrantų iš Centrinės Azijos nustatomi pavieniai radikalių (antivakarietiškų ar antisemitinių) pažiūrų asmenys, tačiau ketinančių įvykdyti teroristinius ar smurtinio pobūdžio aktus – nenustatyta.

VSD ir AOTD nurodo, kad per pastaruosius kelerius metus į Lietuvą atvykusių užsieniečių iš Centrinės Azijos skaičius išaugo daugiau nei dešimt kartų – 2024 m. pabaigoje siekė 24 tūkstančius.

„Kasmet tarp į Lietuvą atvykstančių Centrinės Azijos gyventojų nustatomi keli Lietuvos ir kitų ES šalių saugumui riziką keliantys asmenys“, – atkreipia dėmesį žvalgyba.

Anot VSD ir AOTD, dalis Centrinės ir Pietų Azijos šalių piliečių piktnaudžiauja galimybe legaliai atvykti, dirbti ar studijuoti Lietuvoje ir, pasinaudoję migracijos schemomis, keliauja į kitas ES valstybes.

„Užsienio šalių piliečiai dažniausiai piktnaudžiauja galimybe įsidarbinti Lietuvos logistikos įmonėse. Šios įmonės kviečia trečiųjų šalių piliečius, norinčius dirbti tolimųjų reisų vairuotojais, tačiau dalis užsieniečių, melagingai nurodę savo profesinę kvalifikaciją, po kelių mėnesių pakeičia darbą ir išvyksta į kitas Europos valstybes“, – teigia Lietuvos žvalgyba.

Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad vis intensyviau piktnaudžiaujama ir galimybe studijuoti Lietuvoje – dalis į šalies mokslo įstaigas įstojusių užsienio piliečių, migracijos schemų organizatorių apmokyti dalyvauti interviu ir pateikti reikiamus dokumentus, studijuoti Lietuvoje neketina, o gavę laikiną leidimą gyventi Lietuvoje išvyksta į kitas Europos šalis.

„Fiksuojama atvejų, kai į Lietuvą studijuoti atvykę užsieniečiai patys pradėjo organizuoti kitų užsieniečių atvykimą. Tarp migracijos schemomis piktnaudžiavusių ir į Lietuvą atvykusių užsieniečių buvo nustatyta radikalių pažiūrų ir teistumą nuslėpusių asmenų. 2024 m. grėsme valstybės saugumui paskelbti du užsieniečiai, organizavę „pilkosios migracijos“ schemas“, – nurodoma VSD ir AOTD analizėje.

Kaip teigiama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje, Lietuvoje nenustatoma islamistų grupuočių ar pavienių ekstremistų, kurie turėtų ketinimų surengti teroro išpuolius, tačiau dėl islamistinės propagandos prieinamumo internete išlieka nuolatinė rizika, kad lengvai įtikinami ar linkę radikalizuotis asmenys Lietuvoje perims radikalias pažiūras ir įsitrauks į ekstremistinę veiklą.

„Artimoje perspektyvoje islamistinio terorizmo grėsmė Europoje, labai tikėtina, išliks didelė dėl Vidurio Rytuose tebesitęsiančio konflikto, kuris skatina musulmonų radikalizaciją.

Artimoje perspektyvoje Europos šalyse tikėtini pavienių ekstremistų savais resursais ir gebėjimais surengti išpuoliai viešose žmonių susibūrimo vietose ar prieš pareigūnus bei taikinius, siejamus su Izraelio valstybe ir žydų bendruomene.

Labai tikėtina, kad artimoje perspektyvoje radikalių pažiūrų asmenų organizuoto teroro akto tikimybė Lietuvoje išliks maža“, – teigiama dokumente.