– Šiemet minime Kovo 11-osios 35-metį. Žvelgiant atgal, kokį kelią nuėjo Lietuva?
– Puikų. Priešingai nei tie, kurie sako „ne už tokią Lietuvą kovojome“, aš sakyčiau, kad tuomet net neįsivaizdavau, jog ji gali būti tokia puiki, sėkminga, graži, jau pasivijusi daugelį ES valstybių. Tai galiu drąsiai sakyti dirbdama dabar Briuselyje, matydama kitų šalių žmones, galėdama aplankyti ir kitas šalis, pamatyti jų gyvenimo lygį.
Mes seniai pralenkėme tokias šalis kaip Bulgarija, Rumunija, jau nekalbu apie buvusią Jugoslaviją – tą dalį, kuri taip ir nesugebėjo integruotis į Europos Sąjungą.
Šalys, su kuriomis buvome priversti būti kartu, pvz., Armėnija, kurioje lankiausi, vienu balsu kalba, kad Baltijos šalys jiems yra pats geriausias pavyzdys. Pagal gyvenimo lygį pralenkėme Graikiją ir Portugaliją, lyginamės jau su Ispanija. Tokie yra ekonominiai rodikliai.
Manau, kad dabar labai svarbu viso to nesugriauti ir eiti toliau, nes gyvenimas niekada nesibaigia, kaip ir valstybės statymas niekada nesibaigia. Kovo 11-osios Lietuva, bent jau kol kas, yra tikrai labai sėkminga. Ji jau daugiau nei dešimtmečiu pragyveno Vasario 16-osios Lietuvą, kuri gyvavo sėkmingai, bet dėl visokių susiklosčiusių aplinkybių, taip pat ir vidaus, sužlugo. Tad mūsų atsakomybė didžiulė, ypač šiame dabar tokiame iš savo ašies išjudėjusiame pasaulyje.
Galiu pasakyti, jog aš didžiuojuosi tuo, kad balsavau dėl Lietuvos Nepriklausomybės, ir tas balsavimas nusveria visas kitas mano po to turėtas pareigas ar kokius nors pasiekimus.
– Dabartinės JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos požiūris į Rusijos karą prieš Ukrainą skiriasi nuo ankstesnės, norima taikos bet kokia kaina: atnaujinti santykiai su Rusijos valdžia, Ukraina spaudžiama sėsti prie derybų stalo. Kaip tai vertinate?
– Europai ir vėl iškilo egzistenciniai iššūkiai. Turbūt ir 1938 m., kai Jungtinės Karalystės premjeras Neville’is Chamberlainas sugrįžo iš Miuncheno ir paskelbė parvežęs taiką, mažai kas įsivaizdavo susitarimo pasekmes. Kol kas dar sunku apibendrinti, tačiau jau aišku, kad euroatlantinis ryšys nebebus toks, koks buvo.
Etapas, kai Europos saugumą po Antrojo pasaulinio karo iš esmės garantavo tik JAV, baigėsi. Visos Europos, o ir Lietuvos, mąstymas taip pat privalės keistis. Ir jis keičiasi.
Šiandien Europa nėra pajėgi viena apsiginti nuo Rusijos. Tai faktas, tačiau privalo, nes kito kelio tiesiog neturime.
Nesutinku su tais, kurie sako, kad Europa nieko nesupranta, nieko nedaro. Europos Sąjungos parama Ukrainai prasidėjus didžiajai Rusijos agresijai yra pati didžiausia, virš 140 mlrd. eurų. Ji yra didesnė nei JAV net ir karinėje srityje.
D.Trumpui paskelbus, koks Vladimiras Putinas yra supratingas ir nori taikos, Europa pasakė aiškiai: Ukrainai padėsime ir toliau, padėsime daugiau.
Taip, yra dviejų Vidurio Europos šalių vadovai, kurie stovi V.Putino pusėje, tačiau su Europos Sąjunga solidarumą rodo dvi ne ES šalys – Jungtinė Karalystė ir Norvegija.
Taip pat ruošiami esminiai principai, kaip ir kokią kursime Europos gynybos sąjungą.
Šiandien jau klausimas ne ar kursime, bet kaip tai darysime.
– Ką gali Lietuva ir ką gali Europa šioje situacijoje?
– Lietuvoje populiaru keikti ES, šaipytis, lyg ta ES būtume ne mes, o kažkas kitas. Štai čia ir turi atsirasti pirmasis pokytis. Dabar reikia nedelsiant persiorientuoti ir susivokti, kaip prisidėsime prie Europos gynybos sąjungos kūrimo, – ar tik stebėsime, kaip JIE kuria, ar būsime aktyvūs proceso dalyviai.
Šis klausimas ne tik knygas rašančiam prezidentui, kuris atstovauja Lietuvai Europos Vadovų Taryboje, bet ir visų proeuropietiškomis save laikančių partijų lyderiams. Viską lems Ukraina.
Jos žmonėms ir prezidentui V.Zelenskiui teko neįtikėtinai sunkūs vaidmenys.
2022 m. jie savo gyvybėmis sulaikė Rusiją prie Kijevo, o dabar turi imtis lyderystės, kad sulaikytų D.Trumpo užmačias juos kolonizuoti ir sugriauti ES.
Ir nors, kaip sakiau, dar negalime daryti išvadų, kuo baigsis D.Trumpo sumanymas derėtis su V.Putinu, viena yra aišku: JAV prezidentas legitimizavo karo nusikaltėlį V.Putiną. V.Putino planas pradedant karą prieš Ukrainą toks ir buvo – padaryti Rusiją geopolitine žaidėja. Vienoje pusėje „Make America Great Again“, o kitoje – „Make Russia Great Again“.
Tik V.Putinas tai daro pasitelkęs totalitarinį kumštį ir kruviną agresiją. Lietuvai šiomis besikeičiančiomis aplinkybėmis, kai vėl gresia pasidalijimas įtakos zonomis, pasirinkimas vienas – stipri ES ir aktyvi Lietuva joje.
Mes privalome prognozuoti blogiausius scenarijus ir siekti, kad jie neišsipildytų. Neišsipildys, jei būsime susivieniję ir pasiruošę. Nepritariu tiems, kurie siūlo tyliai laukti, kuo viskas baigsis. Tokias klaidas istorijoje jau esame darę, kai 1940 m. tuometinė valdžia bandė būti neutrali ir tyliai laukti, kuo viskas baigsis. Baigėsi blogai.
Nors neturime karinės ar ekonominės galios, vis dar turime Kovo 11-osios moralinį autoritetą, todėl turime garsiai ir aiškiai kalbėti, perspėti ir nebijoti net ir tų, kurie sprendimus daro Vašingtone, nes tie sprendimai gali ir vėl pražudyti mus.
– Ačiū už pokalbį.
Parengta bendradarbiaujant su Europos liaudies partijos frakcija Europos Parlamente.
Politinė reklama, bus apmokėta iš EPP GROUP in the European Parliament MEP RASA JUKNEVIČIENĖ sąskaitos. Užs. Nr. 5AVIL -443.