Ketvirtadienį šią socialdemokratės Jūratės Zailskienės pateiktą iniciatyvą po pateikimo palaikė 60 Seimo narių, 10 buvo prieš, 17 parlamentarų susilaikė. Projektą svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o plenarinių posėdžių darbotvarkėje jis vėl turėtų atsirasti birželio 12 d.
Jei Seimas pritartų, skiriant bausmes už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi būtų atsižvelgiama į padarytos žalos dydį. Taip pat planuojama aiškiau reglamentuoti, kokiais atvejais gali būti atimta teisė dirbti tam tikrą darbą.
Baudžiamojo kodekso pataisomis siūloma numatyti, kad, jei žala yra mažesnė nei 25 MGL (šiuo metu tai yra 1750 eurų), už piktnaudžiavimą būtų baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
Jei žala yra didesnė, bet neviršija 250 MGL (šiuo metu – 17,5 tūkst. eurų), siūloma bausti bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų.
Maksimalią sankciją – baudą arba laisvės atėmimą iki 7 metų – siūloma taikyti tik tais atvejais, kai piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi sukėlė didelę žalą, kuri yra didesnė nei 250 MGL (17,5 tūkst. eurų). Šias sankcijas siūloma taikyti asmenims, padariusiems žalą, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.
BK pataisas teikia 16 įvairiomis frakcijos atstovaujančių parlamentarų.
Visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus tyrimą „Skaidrinam“ ir kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių politikų.
Beje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) vadinamojoje „čekiukų“ byloje išteisino Jonavos merą Mindaugą Sinkevičių. Kasacinis teismas konstatavo, kad politiko veiksmai negalėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės, be to, pasisavintas lėšas jis grąžino, primena ELTA.
Pirmadienį į Jonavos mero postą grįžus išteisintam M. Sinkevičiui, Seimas atšaukė pirmalaikius šios savivaldybės vadovo rinkimus.