„Mes visi per pastarąsias keletą savaičių turėjome įvairių versijų, pasvarstymų ir scenarijų, kur dabar yra mūsų saugumas, ko galime tikėtis iš savo sąjungininkų ir ką mes patys turime daryti. Pagrindinis mūsų tikslas yra būti pasirengus.
Mano tikslas – gynybos sistema, kuri gali kovoti šiandien, kuri gali būti pasirengusi bet kokiam senarijui, įskaitant ir trumpo perspėjimo scenarijų. Tačiau tuo pačiu metu labai svarbu žinoti, kad mes turime visą informaciją apie tai, kas vyksta šalia mūsų sienų“, – kalbėjo ministrė.
D.Šakalienė pabrėžė, kad gintis turi visa Lietuva, ne tik krašto apsaugos sistema, bet ir kiekvienas pilietis, kiekviena institucija – visi turi būti pasiruošę veikti su tuo, ką turi.
„Atėjus krizei nebus laiko persitvarkyti, keisti procedūras, todėl viską turime pakeisti dabar, ir turime veikti pagal principą, tarsi karas būtų rytoj. Karo rytoj tikrai nebus, bet turime būti pasiruošę veikti pagal tokį principą“, – nurodė D.Šakalienė.
Ministrė iškėlė tikslą turėti ne tik popierinius gynybos planus, bet juos nuolat testuoti, todėl bus organizuojama daugiau įvairių pratybų.
„Mes, kaip valstybė, turime pereiti į karo meto mąstymą. Ne į karo metą, bet į karo meto mąstymą.
Tai reiškia, kad visos krašto apsaugos sistemos funkcijos ir padaliniai bus vertinami, kiek tai padeda kovoti prieš galimą agresorių.
Jeigu padalinys turi aiškią gynybos funkciją, jis bus stiprinimas. Jeigu šiuo metu sunkiai identifikuojami jo gebėjimai prisidėti prie gynybos, tada jo resursai bus atitinkamai relokuojami“, – teigė ministrė.
Todėl kraštos apsaugos sistemoje bus įkurta grupė, kurios tikslas bus peržiūrėti procesus, procedūras ir atsisakyti perteklinių bei vertės nekuriančių reguliavimų, vidinių tvarkų.
Anot ministrės, bus siekiama išlaisvinti gynybą – atsisakyti bet kokių apribojimų ir leisti veikti visiems, kurie nori prisidėti prie gynybos.
„Kalbant apie tarptautinius suvaržymus, išėjome iš kasetinius ginklus ribojančios konvencijos, ir labai greitai turėsime gerą rezultatą ir regioninį sprendimą dėl Otavos konvencijos“, – nurodė ministrė.
Diskusijos dėl branduolinio ginklo dislokavimo
Be to, D.Šakalienė įsitikinusi, kad reikėtų įvertinti galimybes dėl Lietuvos Konstitucijos 137 straipsnio korekcijos galimybių. Konstitucijos 137 straipsnis numato, jog „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių“.
„Jeigu vis dėlto mūsų sąjungininkai jau siūlytų realius planus dėl branduolinių ginklų ar jų komponentų dislokavimo Lietuvoje“, – nurodė ministrė.
D.Šakalienė nurodė, kad kol kas jokių konkrečių pasiūlymų Lietuvai sąjungininkai nepateikė, tačiau, anot jos, Lietuva turi būti pasiruošusi jeigu keičiantis situacijai, būtų priimti atitinkami sprendimai.
„Konkrečių pasiūlymų iš sąjungininkų mes neturime, nes idėjos, kurios politiškai buvo išsakytos, jos niekaip nebuvo konkretizuotos. Manome, kad reikia būti pasirengus bet kokiems variantams. Todėl mano, kaip krašto apsaugos ministrės, pozicija – kad mes turėtume vis tik inicijuoti šio klausimo gilesnį aptarimą ir vertinimą“, – nurodė ministrė.
Be to, ministerija ketina peržiūrėti tvarkas dėl galimybės gaminti A kategorijos ginklus kaip įmanoma greičiau.
Tuo pačiu D.Šakalienė pabrėžė, kad Lietuva kartu su sąjungininkais stebi kiekvieną rusų tankų kolonų pajudėjimą, kiekvieną lėktuvo skrydį ar raketų paleidimą – anot ministrės, Lietuva mato ir girdi viską, ką daro Rusija, ir ruošiasi viskam.
„Atsiradus pavojui prie mūsų sienų – tikrai pokyčių dėl to nėra – mūsų ir sąjungininkų pajėgos pagal sutartus planus telksis mūsų teritorijoje, taip siekiant atgrasyti priešą, o, esant poreikiui, ir duos atitinkamą atsaką. NATO vyriausiasis pajėgų Europoje vadas turi jam suteiktus įgaliojimus veikti, jeigu tokia grėsmė atsirastų“, – teigė ji.
Didins profesionalių karių skaičių
D. Šakalienė žada kariams gerinti socialines sąlygas, siekiant, jog prie ginkluotųjų pajėgų prisijungtų kuo daugiau žmonių.
„Kalbuosi taip pat su savo kolegomis, ypatingai Šiaurės ir Baltijos šalyse, tai porą Šiaurės šalių turi labai geros patirties, ženkliai padidinant motyvaciją prisijungti prie ginkluotųjų pajėgų ir tikrai tas efektas buvo labai geras. Mes planuojame irgi tą panaudoti. Faktas yra tas, kad jeigu mes norime tikrai turėti motyvuotus karius, turint omenyje, ko mes iš jų reikalaujame, tai jiems sąlygos tikrai turi būti sudaromos“, – kalbėjo ministrė.
D. Šakalienė akcentavo, jog planuojama, kad iki 2028 m. profesinės tarnybos karių skaičius turi išaugti nuo 12,5 tūkst. iki 16 tūkst., o bendro personalo skaičius – nuo 22 tūkst. iki 30 tūkst.
„Tai yra ambicingi tikslai, tam tikrai turėsime labai rimtas priemones pritaikyti“, – kalbėjo ministrė.
Ji taip pat pabrėžė, jog tikslas yra per metus paruošti bent 6 tūkst. rezerve esančių karių.
Ministrė taip pat iškėlė tikslą, kad pagrindiniai ginkluotės įsigijimo kontraktai būtų pasirašyti iki 2027-ųjų metų.
„Absoliučią daugumą būtinų ginkluotės kontraktų mes turime, bet tikrai dar nemažai yra, kuriuos tiesiog reikia sudaryti“, – nurodė D. Šakalienė.
„Tai apima ne tik divizijos sunkinimui skirtus įsigijimus, bet ir įgalintojus – oro gynyba, karo inžinerija, žvalgyba, logistika ir kitos sistemos“, – tęsė ji.
Kariuomenės vadas ramina
Pasak Lietuvos kariuomenės vado gen. Raimundo Vaikšnoro, pastaruoju metu labai daug dėmesio skiriama programų peržiūrai, ypač jaunesniųjų vadų rengimui, pašalinant tam tikrus dalykus, kurie buvo pertekliniai ar šiuo metu nebūtini. Anot jo, dabar koncentruojamasi į „kovotojo minties“ kūrimą.
„Tokiu būdu, remiantis išmoktomis pamokomis, kurios yra Ukrainoje, kai kurie dalykai buvo sustiprinti, ypatingai rengiant jaunesniuosius vadus, ir tas pats dronų operatorių rengimas, dronų integravimas į mūsų kovinį rengimą – tiek žvalgybinių, tiek kovinių dronų, jie po truputį ateina į kariuomenę. Galbūt galėtų greičiau, kai kur pramonė prisižadėjo, bet to nepadarė, tačiau tikimės, kad tas procesas neužtruks labai ilgai“, – aiškino R.Vaikšnoras.
„Kariuomenės vado pagrindinė užduotis – paruošti kariuomenę ir ginkluotas pajėgas tėvynės gynybai ir jos piliečių gynybai. (...) Per savo prizmę pasakyčiau, kad tai yra kovinis rengimas, kas yra neatsiejama ir svarbiausia mūsų dalis, jog būtų galima kartu su sąjungininkais pirmiausia atgrasyti, o jeigu staiga reikėtų – sukovoti ir nugalėti potencialų priešininką, ir mes žinome, kas jie yra“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
Dar viena svarbi kategorija, anot R.Vaikšnoro – vadų rengimas. Pasak jo, svarbu, kad karininkai būtų ruošiami iššūkiams, kurie yra aktualūs šiandien.
„Bet vis tiek pabrėžčiau tą dalyką, kad mes nesame vienui vieni – turime sąjungininkus, su kuriais vyksta pastovios pratybos, turime eilę savo nacionalinių pratybų, per kurias išsigryniname, kokie yra mūsų pajėgumai, kokie pajėgumai reikalingi, kokie trūkumai – tam, kad padėtume ant stalo ir sakytume, kad mums reikia to, to ir kažko kito“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
R.Vaikšnoras dėl galimų grėsmių taip pat pasiuntė ir žinutę visuomenei.
„Galiu tik pabrėžti, nuraminant visuomenę – šiai dienai šalia 20 tūkst. reguliarių kariuomenės padalinių ir stiprumo turime apie 30 tūkst. aktyvaus rezervo – tai yra apie 50 tūkst. kariuomenė. Ir, kaip ministrė minėjo, mūsų tikslas iki 2030 m. pakelti tą skaičių, ypatingai aktyvaus rezervo karių“, – pabrėžė jis.
Pasak kariuomenės vado, jeigu Lietuva ir toliau tokiu pačiu tempu tęs ginkluotės įsigijimus, ruošiant ginkluotųjų pajėgų padalinius, būsime „pakankamai geroje vietoje“.
„Bet viskas priklauso nuo biudžeto, nuo finansavimo, ir faktas, kad su daugiau irgi galime padaryti daugiau“, – pastebėjo R.Vaikšnoras.
Tiesa, pasak kariuomenės vado, norint išplėsti Lietuvos karinį parengtumą ir kovinį rengimą, šalyje gyvybiškai reikalingas dar vienas pakankamai didelis poligonas – greičiausiai pietų Lietuvoje.
„Aš, kaip kariuomenės vadas, šnekėdamas su ministre ir tais, kas yra suinteresuoti, bandysime įtikinti vietinės valdžios atstovus, kad tai yra mūsų nacionalinio saugumo lygmens klausimas“, – aiškino R.Vaikšnoras.
Kariuomenės vadas taip pat pridūrė, kad šiandien nėra jokių indikacijų, dėl ko amerikiečiai galėtų patraukti savo pajėgumus iš Lietuvos ir mūsų šalies atžvilgiu ką nors keisti.
„Amerikiečių du batalionai yra čia, mūsų kariai toliau vyksta į JAV koledžus mokytis, atsarginių dalių tiekimas nesustojęs, gal gali ir net padidėtų kai kurių pajėgumų mūsų regione. (...) NATO nesubyrėjo – tą irgi reikia labai aiškiai pabrėžti.
Taip, galbūt buvo vienas kitas klausimas iškeltas, bet kariniame lygmenyje – aš jus visus užtikrinu – niekas nepasikeitė“, – pažymėjo R.Vaikšnoras.