„Šiaip tai sprendimą, kiek aš žinau, priima Seimas, tai gal tegul jie už mane nepriiminėja sprendimų. Krašto apsaugos ministrė yra Seimo narė, bet užsienio reikalų ministras nėra Seimo narys, tai gal tegul jie už R.Žemaitaitį ir kitus Seimo narius nepriiminėja sprendimų. Galėtų Konstituciją pasiskaityti, įgaliojimų ribas“, – kalbėjo R.Žemaitaitis.
Anot jo, jeigu norima trauktis iš Otavos konvencijos, tai pirmiausiai reikėtų ateiti pas Seimo narius ir jiems pristatyti, kokios yra galimybės ir pasekmės, ir tada būtų sprendžiama.
„Kai ateis pas mus į frakciją, tada sprendimas ir bus“, – teigė „Nemuno aušros“ lyderis.
Tačiau pats R.Žemaitaitis nurodė esantis prieš pasitraukimą iš Otavos konvencijos.
„Tikrai nepritariu pasitraukimui, nes ką matau šiandien, tai yra skubotas ir labai greitas sprendimas, ir kokią mes gausime naudą iš to, aš abejoju.
Jeigu Latvija ir Lenkija pritarė šitam sprendimui, tai gal gali Latvijos, Lenkijos prezidentai ir ministrai pirmininkai priimti sprendimą ir pritaikyti sankcijas tranzitui, vykstančiam per jų šalis, kad Rusijos ir Baltarusijos prekės būtų negabenamos.
Kai matau paskutinę vasario mėnesio statistiką, praėjusių metų, kiek per Lenkiją ir Latviją pravažiavo rusiškų trąšų ir kiek importavo, tai tada kyla klausimas, iš kieno pinigų ir kas tuos pinigus skirsto“, – argumentavo R.Žemaitaitis.
Anot jo, reikėtų nagrinėti ne Otavos konvenciją, bet bendrai nagrinėti, ką apskritai „mūsų šitos valstybės narės daro“.
Žurnalistų paklaustas, kaip galimybė Lietuvai naudoti minas efektyvesniam atgrasymui ir gynybai yra susijusi su trąšų tranzitu, R.Žemaitaitis tikino, kad „labai susijusi“.
„Yra du skirtingi dalykai. Lenkai nusprendžia, kad jie traukiasi iš Otavos konvencijos, o mes taikome sankcijas ne tik fiziniams asmenims, bet ir tranzitui.
Tai dabar yra klausimas – jeigu mes kovojame su Rusija ir sakome, kad grėsmė yra iš tos pusės, tai kodėl kartu netaikomos sankcijos žemės ūkio produkcijai, keliaujančiai per jų teritoriją?“ – retoriškai klausė jis.
Dar kartą perklaustas, kaip šiuo atveju karybos sprendimai yra susiję su verslu, R.Žemaitaitis aiškino, kad kalba bendrai, nes „šiandien yra sprendimai, kurie yra nederinami“.
„Kai vienos valstybės taiko sankcijas, kitos netaiko, ir kažkas kalba Seimo narių vardu“, – dėstė jis.
Pastebėjus, kad pasitraukimas iš Otavos konvencijos jau suderintas su Lenkija ir kitomis valstybėmis, R.Žemaitaitis pabrėžė, kad nesuderinta su juo.
„O ar suderinta Seimo nariu R.Žemaitaičiu, kuris priima sprendimą? Ne. Baikit vieną kartą šitus dalykus daryti“, – nurodė jis.
S.Skvernelis: sprendimas yra būtinas
Tuo metu Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad paskelbti ketinimai pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos yra būtini. Anot jo, tokį sprendimą turėtų priimti ir priėjimą prie Baltijos jūros turinti Suomija.
„Sprendimas yra būtinas, žiūrint į sienos ilgį su mums nedraugiškomis valstybėmis ir tai, kas vyksta Ukrainoje“, – antradienį Seime žurnalistams teigė S. Skvernelis.
„Manau, kad suomiai turėtų taip pat atsižvelgti į Baltijos valstybių ir Lenkijos poziciją“, – akcentavo jis.
Pranešė žinią
Antradienį Baltijos šalys kartu su Lenkija oficialiai pranešė apie planuojamą pasitraukimą iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.
„Lietuva kartu su Lenkija, Latvija ir Estija paskelbė apie pasitraukimą iš konvencijos dėl priešpėstinių minų“, – rašoma antradienį Krašto apsaugos ministerijos (KAM) išplatintame pranešime.
„Po intensyvių diskusijų Baltijos šalių bei Lenkijos gynybos ministrų suderinta vieninga rekomendacija pasitraukti iš Otavos konvencijos siunčia strateginę žinią, kad bus išnaudojamos visos galimybės sustiprinti atgrasymą ir efektyviai gintis bei išnaudoti karinių veiksmų pasirinkimo laisvę“, – aiškinama pranešime.
Ministerija pažymi, kad karą prieš Ukrainą pradėjusi Rusija nėra Otavos konvencijos narė. Ji turi dideles priešpėstinių minų atsargas ir jas intensyviai naudoja kare prieš konvencijos nare esančią Ukrainą.
„Bendras regioninis sprendimas siunčia aiškią žinią – su Rusija sieną turinčios valstybės yra pasirengusios imtis visų įmanomų priemonių, siekdamos užtikrinti savo piliečių saugumą. Intensyvių diskusijų metu pasiekta vieninga pozicija atspindi bendrą Baltijos šalių ir Lenkijos požiūrį į sudėtingą geopolitinę situaciją“, – pranešime cituojama krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
KAM nurodo, kad galutinį sprendimą dėl Lietuvos pasitraukimo iš konvencijos gali priimti prezidentas ir Seimas.
Sausį KAM pateikė politinį-karinį patarimą dėl Otavos konvencijos ir pasiūlė pradėti pasitraukimo procedūras bei konsultacijas su sąjungininkais, Baltijos jūros šalimis.
Lietuva prie konvencijos, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, prisijungė 2004 metais. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.
Pildoma