Vertindamas antradienį įvykusio pokalbio rezultatus K.Budrys pabrėžė, kad Lietuvos pozicija apskritai yra skeptiška dėl diplomatinių pastangų rezultatyvumo sprendžiant su Rusija susijusius klausimus.
„Tą poziciją, nesiimant vertinti, kaip tai pavyko, prezidentas V.Zelenskis bandė išaiškinti ir susitikime Ovaliajame kabinete, sakydamas, kad, žiūrėkit, kiek mes kartų tai darėme ir kiek kartų tai subyrėjo ne dėl mūsų kaltės“, – trečiadienį „Lietuvos Davoso“ forumo diskusijoje kalbėjo K.Budrys.
Šis skepsis, anot ministro, yra ir Lietuvos patirtyje – tiesiog nėra gerų pavyzdžių, kai Rusija konflikte laikosi žodžio.
„Iš to plaukiantis mūsų nuogąstavimas yra tai, kad Rusija bandys jau paliaubų fazėje su derybomis, reikalavimais įvelti JAV į neproduktyvų procesą, kurio metu didins karinį spaudimą, darys naują situaciją mūšio lauke ir vers Ukrainą priimti visas sąlygas.
Nes Rusijai visos politinės, karinės, derybinės priemonės susiveda į tą patį tikslą, kuris nuo 2021 metų yra nepakitęs – gauti tai, ką jie buvo užsibrėžę, paimti Ukrainą, iš principo ją neutralizuoti – tai yra neutralaus statuso ir demilitarizavimo reikalavimas, ir, žinoma, išstumti lauk amerikiečius.
Todėl mūsų žinia amerikiečiams nuo to ir prasideda – žiūrėkit, čia viskas yra apie jus pirmiausiai, apie jūsų buvimą Europoje, apie jūsų išstūmimą atgal. Kad jūs būtumėte silpnesnė globalinė jėga. Kaip to galima neįvertinti ir nematyti?“, – retoriškai klausė K.Budrys.
Ministras pabrėžė, kad V.Putinas išnaudos bet kurį pokalbį su JAV prezidentu.
„V.Putinas neatsitrauks nuo savo reikalavimų, sumals, supainios paliaubas su derybomis ir visas stadijas į vieną didelį kamuolį, kurį būtų sunku išpainioti.
Tikrai stengsis nepalikti erdvės užfiksuoti, kad jis nedaro pastangų – tai yra vis naujų reikalavimų kėlimas, mes matome, kad vyksta, kaip ir paskutinio pokalbio metu, kurio detalių nežinome, bet galime spręsti iš tos informacijos, kuria buvo pasidalinta.
Ir tai yra pavojinga kryptis, nes tai Ukrainos pozicijų nestiprina, nustumia galimą susitarimą, silpnina diplomatijos pastangas“, – pabrėžė ministras.
Tačiau tai, anot K.Budrio, palieka erdvės veikti Europai, Lietuvai – tai yra ir stipresnės Europos pozicijos bei didesnė parama Ukrainai, o taip pat ir kalbantis su amerikiečiais dėl ribų užbrėžimo, kai bus galima fiksuoti, kad V.Putinas imituoja procesą ir jau reikia taikyti kitas priemones.
„Vis tiek prie jų reikės prieiti. Ir Amerika jų turi“, – nurodė jis.
D. Trumpo ir V. Putino pokalbio akcentai
Antradienį per atidžiai stebėtą pokalbį telefonu JAV prezidentas D.Trumpas ir Rusijos prezidentas V.Putinas susitarė dėl 30 dienų trukmės su energetikos infrastruktūra susijusių paliaubų Ukrainoje vykstančiame kare, tačiau nepasiekė susitarimo dėl visapusiško ugnies nutraukimo.
Naujienų agentūra AFP apžvelgia tai, dėl ko susitarė Jungtinių Valstijų ir Rusijos vadovai ir kur jų nuomonės išsiskyrė daugiau nei 90 minučių trukusio pokalbio metu.
Paliaubos energetikos tinkluose
Pagrindinis D. Trumpo, kuris siekia nutraukti kautynes, laimėjimas yra susitarimas 30-čiai dienų sustabdyti atakas prieš elektros tinklus.
„Vladimiras Putinas teigiamai sureagavo į šią iniciatyvą ir nedelsdamas davė Rusijos kariuomenei atitinkamą nurodymą“ sustabdyti „smūgius į energetikos infrastruktūros objektus“, sakoma Kremliaus paskelbtoje pokalbio išklotinėje.
Neatidėliotinos taikos derybos
Lyderiai taip pat susitarė pradėti derybas dėl paliaubų Juodojoje jūroje ir galiausiai dėl visapusiškų paliaubų.
„Šios derybos nedelsiant prasidės Artimuosiuose Rytuose“, – teigiama Baltųjų rūmų pateiktoje išklotinėje.
Kyjivas ir Europa lieka nuošalyje?
Ukrainai ir jos sąjungininkams Europoje piktinantis, kad jos nebuvo įtrauktos į JAV ir Rusijos derybas, Kremlius ėmė trimituoti apie tolesnes dvišales derybas.
„Lyderiai dar kartą patvirtino savo ketinimus toliau dėti pastangas pasiekti susitarimą dėl Ukrainos dvišaliu lygiu, – tvirtino Kremlius. – Šiuo tikslu sudaromos Rusijos ir Amerikos ekspertų grupės.“
Šiltėjantys santykiai
Tiek D. Trumpas, tiek V. Putinas kalbėjo apie JAV ir Rusijos santykių gerinimą.
„Ateitis, kurioje Jungtines Valstijas ir Rusiją sieja geresni dvišaliai santykiai, turi didžiulių privalumų“, įskaitant „milžiniškus ekonominius susitarimus“ ir „geopolitinį stabilumą“, nurodė Baltieji rūmai.
„Buvo pareikštas abipusis susidomėjimas dvišalių santykių normalizavimu“, – pažymėjo Kremlius.
Pagalbos Ukrainai „nutraukimas“
Tačiau pasirodė ženklų, kad ateityje gali kilti problemų, įskaitant V. Putino raginimą „visiškai nutraukti užsienio karinės pagalbos ir žvalgybos duomenų teikimą Kyjivui“.
V. Putinas taip pat sakė, kad „esminė“ bet kokių paliaubų sąlyga yra „priverstinės“ Ukrainos karių mobilizacijos ir šalies „perginklavimo“ sustabdymas.
Kalinių mainai
V. Putinas ir D. Trumpas taip pat susitarė dėl Rusijos ir Ukrainos apsikeitimo kaliniais – abi pusės išlaisvins po 175 belaisvius, teigė Kremlius.
Pasak jo, Rusija dar grąžins 23 sužeistus Ukrainos karius, taip pademonstruodama „geros valios gestą“.
Neišsakyti dalykai
Kai kurie dalykai akcentuotini dėl jų nebuvimo. Abi pusės nepaskelbė apie visapusiškas paliaubas, kurių siekė D. Trumpas, ir taip pat nepaminėjo galimų teritorinių nuolaidų.
D. Trumpas buvo užsiminęs, kad Ukraina turės atsisakyti teritorijų, o tai įsiutino Kyjivą.
… ir ledo ritulys
Kremlius nurodė, kad D. Trumpas „palaikė“ V. Putino idėją „JAV ir Rusijoje surengti ledo ritulio varžybas tarp rusų ir amerikiečių“ profesionalų.