Diskusijos metu politologas Linas Kojala, žurnalo „Valstybė“ vyriausiasis redaktorius Eduardas Eigirdas taip pat pastebėjo, kad JAV ir Rusija pateikė skirtingas šio pokalbio interpretacijas.
Politikos ekspertai diskusijos metu įvertino, kokios galimos Rusijos ir JAV susitarimo pasekmės ir kokią viziją turi D.Trumpas.
A.Januška: vakar įvyko akivaizdus JAV pralaimėjimas
Signataras A.Januška įsitikinęs, kad antradienį įvykęs D.Trumpo ir V.Putino pokalbis yra tam tikras lūžis.
„D.Trumpas buvo privertęs prezidentą V.Zelenskį besąlygiškai sutikti su taika, su paliaubomis, o vakar V.Putinas privertė D.Trumpą atsitraukti ir iškėlė sąlygas – vienas buvo besąlyginis, o čia su sąlygomis. Vakar įvyko akivaizdus D.Trumpo, Amerikos pralaimėjimas“, – diskusijos metu pastebėjo A.Januška.
Anot signataro, dabar pagrindinis klausimas – kokia bus tolesnė D.Trumpo reakcija, nes kol kas D.Trumpas kalba apie tai, kad „viskas yra puiku“, nors akivaizdu, kad taip nėra.
Be to, A.Januška atkreipė dėmesį ir į skirtingas JAV ir Rusijos interpretacijas apie antradienio pokalbį.
„Rusiškas interpretacija buvo tokia, kad sutarta, jog energetinė infrastruktūra nebus bombarduojama, tačiau amerikiečiai pridėjo „ir“ bei parašė, kad „energetika ir infrastruktūra“.
Amerikietiškoje interpretacijoje keliai, tiltai taip pat neturi būti bombarduojami, bet V.Putinas praktiškai po valandos susitarimo parodė, kad tai tik energetika, bet ne infrastruktūra.
Prasideda skirtingos to paties pokalbio interpretacijos, nes aišku, kad D.Trumpas nori bent jau paimti kažkokį meduolį, kurį jam davė V.Putinas, ir iš to išlošti, bet akivaizdu, kad tai yra tiesiog didelis pralaimėjimas“, – įvertino A.Januška.
Vertindamas, kokios bus šio susitarimo pasekmės, A.Januška atkreipė dėmesį į buvusio D.Trumpo patarėjo trečiadienį pasakytus žodžius apie tai, kad D.Trumpas laiko V.Putiną savo draugu ir kad planuojama ateitis – JAV ekonominis bendradarbiavimas su Rusija, nes paminėti buvo ir Rusijos retieji metalai.
Anot signataro, D.Trumpo strategijoje – draugystė ir su Rusija, ir su Kinija, trijų valstybių ekonominis bendradarbiavimas ir pasaulio valdymas bei įtakos zonų pasidalinimas.
„Tai toks XIX amžiaus trijų imperatorių susitarimas – tuometinės Rusijos, Austrijos ir Vokietijos, kurie bandė sutvarkyti prieš Europos liberalizavimą. Tas pats iš esmės vyksta pasaulyje, tik reikia tikėtis, kad jau dabar D.Trumpas yra akivaizdžiai užstrigęs ir gali būti, kad iš tiesų nieko neišeis“, – kalbėjo A.Januška.
L.Kojala: JAV ir Rusijos pokalbio aprašymai – labai skirtingi
Tuo metu politologas L.Kojala pabrėžė, kad nei Lietuva, nei Europos valstybės, nei Ukraina iš tiesų nežino tikrojo JAV ir Rusijos pokalbių turinio, kaip ir tų pokalbių tono.
„Tą patį dalyką galima pasakyti labai skirtingais būdais per intonaciją, per pasirinktą žodyną, ir tokiu būdu formuoti politiką.
Aišku, iš to viešojo pasakojimo panašu, kad Rusijos pozicija visiškai nesikeičia, toliau keliami maksimalūs reikalavimai, de facto Ukrainos kapituliacijos, ir tai rodo, kad galbūt Rusija yra nepakankamai spaudžiama permąstyti savo laikyseną, jau nekalbant apie tai, kad tie praktiniai veiksmai, apie kuriuos buvo užsiminta, yra gerokai svarbesni nei bet kokie žodžiai, kuriuos Kremlius pasako“, – diskusijos metu kalbėjo L.Kojala.
Politologas pabrėžė, kad jeigu Kremlius pasako, kad „nutrauksime ugnį prieš tam tikros infrastruktūros objektus“, tačiau netrukus įvyksta dideli Ukrainos apšaudymai, tai yra daug svarbiau, kad vyksta apšaudymai, o ne tai, jog prieš tai Kremliaus buvo pasakyta, kad vyks ugnies nutraukimas.
L.Kojala taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusijos ir JAV pateikti antradienio pokalbio aprašymai yra labai skirtingi.
„Rusiškas aprašymas yra labai ilgas, detalizuotas, o amerikietiškas – gerokai trumpesnis.
Man buvo įdomus pjūvis, kurį pabrėžė rusai, kad vienas iš reikalavimų siekiant tolesnio judėjimo paliaubų link yra tai, kad vėl būtų nutraukta karinė parama ir žvalgybinės informacijos teikimas Ukrainai. Prezidentas D.Trumpas naktį mūsų laiku interviu neigė, kad apskritai apie tai buvo kalbama.
Tai bus toks vienas nedidelis lakmuso popierėlis, kurį Kremlius labai aiškiai iškėlė kaip reikalavimą, kas turi būti padaryta. Ir jeigu JAV vėl padarys tai, ką padarė šiek tiek anksčiau ir vėliau atšaukė – tai yra nutrauks paramos tiekimą – galėsime tai traktuoti kaip dar didesnį atsitraukimą.
Jeigu ne, bent jau šioje situacijoje bus išlaikytas status quo, kuris nėra pats blogiausias Ukrainai dėl to, kad ta karinė parama ir žvalgybinė informacija buvo atkurta“, – įvertino L.Kojala.
„Vertinant iš mūsų perspektyvos, didelė problema yra nežinomybė ir pakankamai plati scenarijų aprėptis, kaip situacija gali klostytis toliau, įskaitant ir neigiamus scenarijus, bet paliekant terpę ir didesniam optimizmui“, – pridūrė politologas.
E.Eigirdas: praktikoje draugystė su Rusija neveiks
Žurnalo „Valstybė“ vyriausiasis redaktorius Eduardas Eigirdas savo ruožtu pabrėžė, kad visi norėtų, jog karas pasibaigtų, tačiau taip pat visi supranta, kad Rusija nepasikeitė.
„Pagrindinis tikslas dabar turėtų būti, jeigu matome kažkur silpnumą, kur D.Trumpo politika galbūt pralaimi V.Putino gudravimui, jo klastai, mes turime kiekvieną tokį momentą išnaudoti, stengdamiesi dar labiau susivienyti ir ieškoti būdų, kaip stiprėti, kaip padėti Ukrainai, kaip stiprėti Europai, taip pat įtikinėti amerikiečius, kad pralaimėti šioje situacijoje būtų labai pavojinga.
Nes tas požiūris, kad dabar susidraugaujame su Rusija, o vėliau spręsime klausimus su Kinija, teoriškai gali egzistuoti, bet praktikoje didesnė tikimybė, kad tie du plėšrūnai bus kartu. Ir tokiu būdu nenukausi vieno, bet sustiprinsi kitą“, – diskusijos metu kalbėjo E.Eigirdas.
Priminė D.Trumpo veiksmus
Politologas L.Kojala taip pat pastebėjo, kad per praėjusią kadenciją D.Trumpas dažnai vartojo frazę „vien kalbos, jokių veiksmų“. Tad politologas neatmetė, kad D.Trumpas netrukus pamatys, kad V.Putinas taip pat daug kalba, tačiau jokių realių veiksmų link taikos nesiima.
L.Kojalos manymu, jeigu D.Trumpas grįžtų prie savo principo ir jį pritaikytų Rusijai, tai realybė labai greitai pasirodytų esanti palankesnė Ukrainai negu iš dabar formuojamo pasakojimo, kuriame amerikiečiai mato progresą ir jaučia atsargų optimizmą, esą su Rusija susitarti pavyks.
„Taktikos pakeitimas Rusijos atžvilgiu galėtų būti sankcijų griežtinimas, dar didesnė parama Ukrainai. Vieną epizodą to tarsi matėme praėjusią savaitę, kai buvo pratęstos sankcijos Rusijai ir išimtas papildomas saugiklis, kurį įvesdavo Joe Bideno administracija, dėl atsiskaitymų naudojantis amerikiečių sistema atsiskaitymams, susijusiems su energetika.
Nemačiau konkrečios informacijos, kiek naudojantis šia mokėjimų sistema kiekvieną dieną, kiekvieną mėnesį buvo atliekama pervedų, bet tai, kad išimtis, kurią taikė J.Bideno administracija, buvo tikslingai panaikinta D.Trumpo administracijos, yra labai nedidelis, bet apčiuopiamas žingsnis, kad kol sankcijos Rusijai nebuvo švelninamos – net yra epizodinių atvejų, kai jos šiek tiek sugriežtinamos.
Jeigu tokių epizodų daugėtų, galbūt tai leistų mums manyti, kad truputį keičiasi veikimo pobūdis ir atsiranda didesnis spaudimas ne tik Ukrainai, kurio mes matėme apsčiai pastarosiomis savaitėmis, bet ir kitai pusei“, – kalbėjo L.Kojala.